Apie netikusias mintis

Norėdamas sunaikinti žmogų šėtonas pirmiausia pakiša jam netikusių, blogų minčių. Jėzus tą iliustravo tokiu pavyzdžiu: Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi (Mato 5, 27–28). Prieš galutinai pasiduodamas nuodėme žmogus pirmiausia galvon įsileidžia fantaziją. Netikusios mintys – kaip paukščiai, nuolat skraido tau virš galvos, ir nelabai čia ką pakeisi. Tačiau ką gali, tai gali, – neleisk joms „susisukti lizdų“ galvoje ir įvesti ten savo tvarkos.

Nesuvaldytos ir paliktos likimo valiai piktos mintys tik zuja ir viską jaukia. Žmogus, pavyzdžiui, gali įsikąsti ir nebepaleisti minties apie kokį nors praeities incidentą arba pasiduoti kokiam nors polinkiui ir nesiliauti tol, kol jo mintys pasidaro lyg piktybinis viduje išvešėjęs auglys. Paulius apie tai įspėja tokiais žodžiais: Jais [dvasiniais kovos ginklais] paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui... (2 Korintiečiams 10, 5). O Saliamonas rašo: Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.

Stenkis neprisileisti artyn netikusių minčių, neįleisk jų vidun nė per centimetrą, nes, vos pravėrus duris, jos iškart nesivaržydamos mesis kelis kilometrus. Išgyvendink jas, mesk lauk, kol jos nesusilpnino tavo atsidavimo Kristui, kad vėliau netektų gailėtis. Namus kuopiame ir puošiame ypač tuomet, kai laukiame svečių. Mums rūpi, kaip jie matys mūsų buveinę, ką jiems knietės apžiūrėti. Įsivaizduok, kiek šiukšlių ir nereikalingų rakandų prisikaupia mūsų galvoje, kai manome, kad šiaip ar taip niekas neužsuka ten „į svečius“. Bet, gerai pagalvojus, Dievas viską mato! Dovydas sako: VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti. (Psalmynas 139, 1). Žinodamas tai turėtum melstis tokia malda: Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys, VIEŠPATIE...(Psalmynas 19, 15).