Apie padorumą

Zachiejus praturtėjo nesąžiningais būdais, nulupdamas iš žmonių daugiau pinigų, nei romėnai reikalavo mokesčiams, skirtumą kišdamas sau į kišenę. Bet po susitikimo su Jėzumi jis tarė: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“ (Luko 19, 8). Jėzus į tai reagavo tokiais žodžiais: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas...“ (Luko 19, 9). Padorumas – ne tiek apgailestavimas ar pastangos sušvelninti skausmingas pasekmes ar žalą, kiek nuoširdi atgaila, žalos atlyginimas, skriaudos kompensavimas ir pasikeitusi gyvensena, garantuojanti, kad ateityje elgsiesi kitaip. Vienas pastorius rašo: „Dairydamiesi aplink žmonės mato daug palaidumo, abortų, lytiniu keliu plintančių ligų ir liūdi, kad padorumas visuomenėje nyksta. Jie mato kyšius imančius valdininkus, įžūliai besielgiančius verslininkus, suktus investuotojus ir rauda dėl smukusios moralės. Žmonės skaito apie mušamas žmonas, darbo netekusius vyrus ir skriaudžiamus vaikus ir kelia klausimus: kas su mumis atsitiko? Kodėl nesirūpiname vieni kitais?“ Biblijoje skaitome: „Dorųjų sąžiningumas juos veda...“ (Patarlių 11, 3). Norint atgauti ar sustiprinti padorumą, tau teks nuolankiai pripažinti, kad ne visos tavo mintys tinkamos spausdinti arba kad užgavai kitą ir teks ištaisyti skriaudą. Manoma, kad maždaug pusė amerikiečių vienaip ar kitaip nusuka mokesčius. Maždaug tiek pat procentų JAV gyventojų nesiskelbia Kristaus sekėjais. Padorumas – tai, kas esi, kai niekas nemato. Biblijoje skaitome tokius Jobo žodžius: „Nejau Dievas nemato mano kelio ir neskaičiuoja visų mano žingsnių? Jeigu ėjau drauge su melu, ir mano kojos skubinosi į apgaulę, tepasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir tesužino Dievas apie mano dorumą!“ (Jobo 31, 4–6). Šiandien pat pradėk auginti ir stiprinti padorumą.

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.