Apie ribas

Griežtos ribos kartais atkerta nuo aplinkinių ir kliudo palaikyti sveikus davimo ir gavimo santykius. Išblukusios, neaiškios ribos palieka tave atvirą išnaudotojams, kurie manipuliuodami tavo jausmais siekia, kad pasirūpintum jais savo sąskaita. O lanksčias ribas užsibrėžę žmonės sugeba gyventi savo gyvenimą, palaikydami subalansuotus, sveikus santykius su aplinkiniais. Jie gali būti dosnūs, skirti laiko, parodyti gailestingumą, pasidalyti savo ištekliais neįsiveldami ten, kur jiems nepriklauso, ir neišduodami Dievo įpareigojimo būti tuo, kuo Jis juos sukūrė. Tokie žmonės nesiekia įtikti kitiems. Jie sako: „Galiu palaikyti su tavimi santykius neatsisakydamas savo autentiškumo, išlikdamas savimi!“ Jie neleidžia kitiems peržengti jų užbrėžtų ribų ir patys neperžengia kitų ribų. Priešingai griežtų ir nelanksčių pažiūrų žmonėms, jie reaguoja lanksčiai ir lengvai prisitaiko prie aplinkybių, niekur nepuldami stačia galva, nesigindami, nekaltindami, be apmaudo ir impulsyvių reakcijų. Sudėtingose situacijose jie „išsilenkia priešininko smūgių“, prisitaiko prie sunkių sąlygų, išlieka susitelkę ir semiasi Dievo teikiamų vidinių jėgų.

Toks žmogus buvo Paulius. Jis sako: Suprantama, aš visai nemanau skųstis stoka, nes išmokau būti patenkintas savo būkle. Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti... (Filipiečiams 4, 11–12). Tokiems žmonėms įtakos nedaro nei kiti žmonės, nei aplinkybės. Jie lanksčiai reaguoja ir leidžia Dievui stoti prie vairo. Jie būna paslaugūs, bet nesijaučia kalti dėl to, kad nepavyksta kiekvieno „pataisyti“. Ribos padeda jiems prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių. Jie praktikuoja principą nešiokite vieni kitų naštas... (Galatams 6, 2) neperlenkdami lazdos ir neprisiimdami svetimos atsakomybės.