Apie tikrą atsiprašymą

Nuoširdus atsiprašymas gali padėti išgydyti ir atkurti pažeistus ar nutrūkusius santykius. Bet, kaip savo knygose tvirtina dr. Garis Čepmenas, tuo viskas nesibaigia. Autorius pateikia gairių tolesniam bendravimui:

1) Ištarti „Atleisk“ nepakanka! Tai gera ir būtina pradžia, bet nebūtų gera pabaiga. Pavyzdžiui, pasakymas „Atleisk, bet tu neteisingai supratai“ – joks ne atsiprašymas, o veikiau užslėptas puolimas. Žmogus turi labai konkrečiai įvardyti, dėl ko atsiprašo ir apgailestauja. Pavyzdžiui, sakydamas „Dovanok, kad įžeidžiau“, asmuo nurodo konkrečią priežastį įžeistajam ir patvirtina, kad supranta, ką blogo padaręs.

2) Prisiimk visišką atsakomybę už savo elgesį. Be to nebus nei išgydymo, nei susitaikymo. „Neteisingai ir labai negražiai pasielgiau šiurkščiai, nemandagiai su tavimi kalbėdamas“ – nuoširdus, konkretus, atsakingas veiksmas. Nukentėjusiai šaliai toks žingsnis padeda pamatyti, kad atsiprašymas tikras. Nuoširdus pripažinimas prigesina pyktį, paskatina pasitikėti ir rimtai priimti ištartus žodžius.

3) Kur įmanoma, pasiūlyk žalos kompensaciją. Pasiteirauk: „Ką galėčiau padaryti, kad išpirkčiau kaltę?“ Daryk viską, ką gali, kad praktiškai įrodytum atsiprašymo nuoširdumą. Jokūbas rašo: „Jei nusidėjote, pasipasakokite kitiems, ką esate padarę, tada melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti“ (Jokūbo 5, 16 CEV).

4) Prašyk atleidimo ir nepriimk jo kaip savaime suprantamo dalyko. „Ar atleisi man už tai, ką tau iškrėčiau?“ Tau būtina tai ištarti garsiai, o nukentėjusiai šaliai būtina tai išgirsti, kad santykiai pradėtų taisytis. Kai paprašai atleidimo ir jis tau suteikiamas, abi šalys tarsi pasirašo susitarimą. Tai padeda malšinti įsiskaudinimą ir judėti toliau sveikesnių santykių link.

P.S. Galbūt jus sudomins: sveikata ir ligos.