Ar meldiesi už savo vaikus?

Biblijoje skaitome: „Tada pranašas Izaijas tarė Ezekijui: „Klausykis VIEŠPATIES žodžio: ‘Tikėk manimi, ateina dienos, kai visa, kas tavo rūmuose, ir visa, ką tavo protėviai sukaupė iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nieko nebus palikta – taip kalbėjo VIEŠPATS. – Ir iš tavųjų palikuonių, gimusių iš tavęs, kai kurie bus paimti. Jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!’“ Ezekijas atsakė Izaijui: „VIEŠPATIES žodis, kurį man pasakei, yra palankus.“ Mat jis sau pagalvojo: „Kodėl gi ne, jei mano dienomis bus ramu ir saugu““ (2 Karalių 20, 16-19).

Ezekijas iš pranašo išgirdo, kad visa, ką paveldėjo iš savo protėvių, bus pagrobta, o jo palikuonys bus paimti ir išvaryti į vergiją. Bet, užuot susirūpinęs ir puolęs melstis užtarimo malda, prašydamas Viešpaties pakreipti įvykius kita linkme, jis tiesiog tarė: „Kodėl gi ne, jei mano dienomis bus ramu ir saugu.“ Kodėl jis taip pasakė? Ar buvo kietaširdis ir abejingas? Iš kur tos „Po manęs nors tvanas“ mintys? Gal Ezekijas buvo savanaudis ir galvojo tik apie save, o ne apie savo vaikų gerovę? O gal jis buvo fatalistas ir manė, kad jei jau pranašas taip paskelbė, vadinasi, tai neatšaukiama? Tačiau kiek aukščiau tame pačiame skyriuje skaitome apie tai, kad atėjęs pranašas Izaijas jam pasakė: „Sutvarkyk savo reikalus, nes mirsi. Tu nebeišgysi“ (2 Karalių 20, 1). Tada karalius iškart puolė melstis. Jis šaukėsi Dievo pasigailėti jo gyvybės ir jam buvo pridėta dar penkiolika metų (žr. 2 Karalių 20, 1-6). Regis, labiau už viską jam rūpėjo jo paties kailis, o ne jo vaikų ateitis. Ką galėtum pasakyti apie save? Ar tau rūpi vaikai, tavo ateitis? Ar meldiesi už juos?

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip tu reaguoji, kai išgirsti prastą žinią apie savo ateitį? Ar esi linkęs maldoje ieškoti Dievo, ar tiesiog susitaikyti su situacija?
2. Pagalvok, kiek tau rūpi kitų žmonių gerovė, ypač tų, kurie ateis po tavęs? Ar tavo sprendimai rodo, kad rūpiniesi tik savimi, ar galvoji ir apie kitus?
3. Šiandien skaitydamas maldą, paimk popieriaus lapą ir užrašyk tris konkrečius būdus, kaip galėtum investuoti į jaunąją kartą (savo vaikus, artimuosius, bendruomenę).
4. Šią savaitę skirk laiko pasimelsti už savo vaikus ar jaunąją kartą savo bendruomenėje. Paprašyk Dievo parodyti, kaip galėtum būti Jo palaiminimu jiems.

Baigiamoji mintis

Ezekijo istorija primena mums, kad tikras tikėjimas reiškia rūpinimąsi ne tik savo, bet ir kitų gerove. Viešpats kviečia mus būti ne tik šios dienos vartotojais, bet ir ateities sėjėjais. Tegul mūsų gyvenimas tampa palaiminimu ne tik mums, bet ir tiems, kurie ateis po mūsų.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.