Ar moki išklausyti?

Kažkas yra labai taikliai pastebėjęs, kad Dievas mums davė dvi ausis ir tik vieną burną, tad klausytis turime dvigubai daugiau nei kalbėti. Jokūbo žodžiais tariant, turime būti greiti klausytis ir lėti kalbėti. Gebėjimas išklausyti stiprina ir ugdo santykius. Tačiau gerais klausytojais ne gimstama, o tampama. Toliau pateiksiu keletą patarimų, kaip patobulinti klausymo įgūdžius:

1) Kai klausaisi kito, nepertraukinėk. Atsilaikyk prieš pagundą įsiterpti, užbaigti sakinį ar apskritai perimti pokalbį. Susivaldyk, tiesiog klausykis.

2) Klausydamasis stenkis suprasti. Pasistenk perprasti pašnekovo požiūrį, jausmus, mąstymą ir poreikius. Į žmogų įsiklausai tuomet, kai išgirsti, ką jis iš tikrųjų mano, ką nori pasakyti ir kaip jaučiasi. Pokalbio metu retkarčiais gali pasitikslinti: „Ar teisingai supratau..?“ „Nori pasakyti, kad...“ Nedaryk prielaidų, bet pasitikslink, kad tvirtai žinotum.

3) Išklausyk kitą nesmerkdamas ir nevertindamas. Neskubėk daryti išvadų. Net jei tavo mintyse nesueina galai, klausykis toliau. Biblijoje skaitome: „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu“ (Patarlių 18, 13). Galbūt išklausius iki galo viskas taps aišku.

4) Išklausyk netaisydamas, neprieštaraudamas ir nenuvertindamas. Nesakyk: „Buvo visai ne taip“, „O ko tu tikėjaisi?“, „Tu per jautrus“ ir pan., nes tai užkirs kelią nuoširdžiam, atviram bendravimui.

5) Priimk ir užtvirtink kalbančiojo supratimą ir jausmus – juk kaip jis situaciją suvokia, taip ir kalba. Tai jo suvokimo išraiška. Pokalbį gali papildyti sakydamas: „Jei teisingai suprantu, tu manai... jauti..., ar taip?“ Jei tau kas nors neaišku, paprašyk, kad pašnekovas paaiškintų išsamiau. Taip auga tarpusavio pasitikėjimas, stiprėja noras atsižvelgti į siūlomus sprendimus.