Ar turi noro kovoti?

Dievo įkvėptas Jozuė kalbėjo tautai: „[...] pereisite Jordaną, kad įžengtumėte paveldėti krašto, kurį VIEŠPATS, jūsų Dievas, duoda jums kaip nuosavybę“ (Jozuės 1, 11). Dievo akyse Pažadėtoji Žemė jau priklausė Jo tautai. Liepdamas „įžengti“ ir „paveldėti“ kraštą, Dievas norėjo, kad izraelitai dėl jo pakovotų. Kiek žinoma, tame krašte gyveno vietiniai „karaliukai“ – 31-os genties vadai, su savo kariaunomis pasirengę atremti puolimus. Iš viso krašte buvo septyni dideli miestai – juos reikėjo užimti, ir gyveno milžinai – juos reikėjo įveikti. Štai keli klausimai tau:

1) Ar tiki, kad Dievas tau davė tam tikrų dovanų, talentų, išteklių ir jėgų Jo skirtam pašaukimui išpildyti?

2) Ar tu pasirengęs dėl to kovoti? Žinok, savo jėgomis nelaimėsi. Gerai, kad savo jėgomis kautis ir nebūtina. Dievas pasakė: „Argi tau neįsakiau: ‘Būk stiprus ir ryžtingas’? Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitumei!“ (Jozuės 1, 9).

Kad ir ką Dievas būtų pašaukęs nuveikti, Jis duoda gebėjimą ir jėgų tai atlikti. Bet tą gebėjimą reikia atrasti ir ištobulinti. Kartais Viešpats akimirksniu atsiliepia į maldą ir suteikia tai, ko prašai. O kartais tenka aktyviai siekti, kautis už tai, kas Jo pažadėta, – reikia neblėstančio ryžto, kantrybės ir ištvermės. Galbūt tu sėdi rankas sudėjęs ir lauki, kol Dievas ką nors atneš ar nuleis iš dangaus, o Dievas tuo tarpu laukia, kada pagaliau pajudėsi ir tai pasiimsi? Viešpats neatsiliepia į mūsų norus ar net į maldavimus – Jis reaguoja į veiksnų tikėjimą! Šios dienos padrąsinimo žodis: tai, ko meldei, jau yra tavo, jei tik turėsi noro už tai pakovoti!