Ar turi tokį džiaugsmą?

Senajame Testamente pateikiama daugiau religinių įstatymų, nei kas nors įstengtų laikytis – per šešis šimtus! Beje, kaskart susikirtęs žmogus turėdavo aukoti gyvulį kaip permaldavimo auką. Taip tauta stengdavosi ir klupdavo. Žmonės jausdavo kaltę, tada dar labiau stengdavosi. Vėl klupdavo, aukodavo dar daugiau aukų. Užburtas ratas! O paskui vieną gražią dieną atėjo Jėzus ir atvėrė mums naują ir gyvą kelią, kad galėtume užmegzti ir palaikyti su Dievu ryšį.

Vienas iš dalykų, kuriuos suteikia Jėzus, yra nuodėmių atleidimas. Visos išpirkos ir permaldavimo aukos keičiamos į tikėjimą Juo. Deja, daugybei žmonių tai atrodė neįtikėtina, nes tokia žinia skambėjo per gerai, kad būtų tiesa, todėl jie toliau darbavosi ir stengėsi savo šaunumu padaryti Dievui įspūdį. Ar tu irgi panašiai elgiesi? Štai vienas krikščionių autorius rašo: „Šitaip versdamasis per galvą gyvenau daug metų. Viską turėdavau atlikti tiesiog tobulai, be priekaištų, antraip maniau pateksiąs Dievo nemalonėn. Kadangi tokių standartų iš viso neįmanoma išlaikyti, tas persitempimas pavogė iš manęs ramybę ir džiaugsmą. Nors stengiausi vaikščioti meilėje, anaiptol nebuvau mylintis žmogus. Negalėjau kitiems suteikti to, ko pats nemokėjau priimti! Nepriėmiau Dievo gailestingumo, kurį Jis rodė man suklupus, todėl neįstengiau gailėtis kitų. Stengiausi laikytis visų taisyklių – daugelis jų net nebuvo pagrįstos Šventuoju Raštu – ir jausdavausi kaltas jas sulaužęs. Bet ačiū Dievui už tai, kad daugiau nebereikia šitaip gyventi! Nebesidarbuoju, kad būčiau išgelbėtas. Darbuojuosi, nes esu išgelbėtas! Mano išgelbėjimas nepagrįstas darbais, o vien tik tuo, ką Jėzus padarė dėl manęs.“ Supratus šią tiesą santykiai su Dievu nebėra varginantis darbas ar sunki pareiga, o gryniausias džiaugsmas.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.