Atidžiai pasverk kiekvieną žodį

Liežuviui galioja trys taisyklės:

1) Nekalbėk skubotai. Biblijoje skaitome: „Juk mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną“ (Jokūbo 3, 2). Kadangi negalime žinoti, kiek ir kokiose srityse kitas žmogus yra jautrus, turime kliautis Šventąja Dvasia ir leisti Jai vesti mus mūsų kalboje, kad bendraudami skaudžiai neužgautume kito ar nesužadintume kokių kitų neigiamų jausmų. Atsižvelgiant į praeities patirtis, kiekvienas žmogus pasižymi savitu jautrumu. Tu nesi išimtis. Bendraudamas mokykis greitai neįsižeisti, jei kitas nesąmoningai pasako ką nors užgaulaus.

2) Neatsakyk per greitai. Biblijoje skaitome: „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu“ (Patarlių 18, 13). Prieš prabildamas atidžiai išklausyk kitą ir pasistenk suprasti, kas sakoma. O jei nesupranti, pasitikslink, teiraukis.

3) Neįsipareigok per greitai. Saliamonas rašo: „[…] kvailą šneką lydi žodžių srautas“ (Mokytojo 5, 2). Paskui jis aiškina, kad negerai atsisakyti įsipareigojimo, teisinantis, kad padaryta klaida. Duotas žodis „suriša“. Neištesėjus pažado pakertamas pasitikėjimas, lieka įskaudinti kiti. Prieš ką nors sakydamas gerai pagalvok ir būtinai pasimelsk. Tavo laikas ir tavo žodžiai – du dalykai, kurių niekada neatsiimsi ir niekaip neatgausi, todėl atidžiai pasverk, ką sakai.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie situaciją, kai tavo žodžiai galėjo įskaudinti kitą žmogų. Kaip kitaip būtum galėjęs pasielgti?

2. Ar dažnai skubi atsakyti kitiems be atidos ir apmąstymo? Ką galėtum pakeisti, kad tavo atsakymai būtų labiau apgalvoti?

3. Kitą kartą prieš duodamas pažadą, skirk laiko maldai ir pamąstymams. Kaip tai galėtų padėti tavo santykiams ir pasitikėjimui su kitais?

4. Prisimink, kad tavo žodžiai gali būti galingi. Kaip galėtum šią savaitę panaudoti savo kalbą, kad įkvėptum ir pastiprintum kitus?

Baigiamoji mintis

Žodžiai yra kaip sėklos – ką pasėsi, tą ir pjausi. Prieš kitą kartą prabildamas, paklausk savęs: „Ar tai, ką pasakysiu, statys, ar griaus? Ugdys, ar žeis?“ Kalba turi galią, todėl naudok ją išmintingai – kad tavo žodžiai taptų palaiminimo, o ne naštos šaltiniu.