Atleidimas (2)

Biblijoje skaitome: „Bet kai Izaoko tarnai, kasdami tame slėnyje, aptiko šaltinio vandens šulinį, Geraro kerdžiai susiginčijo su Izaoko kerdžiais, sakydami: „Tas vanduo mūsų!“ Todėl jis pavadino tą šulinį Eseko vardu, kadangi ten jie su juo ginčijosi. Po to jie iškasė kitą šulinį. Ir dėl jo susiginčijo, užtat jį pavadino Sitna. Jis iš ten išsikėlė ir išsikasė dar vieną šulinį. Dėl jo jie nebesiginčijo. Užtat pavadino jį Rehobotais, sakydamas: „Šį kartą VIEŠPATS davė mums šiame krašte apsčiai vietos daugintis““ (Pradžios 26, 19-22). Koks nuostabus atleidimo praktikavimo pavyzdys! Skaitome, kad sausringu laikotarpiu Izaokas kasė šulinius, o jo priešai juos pasisavindavo. Jie elgėsi nesąžiningai, bet Izaokas nekerštavo, o judėjo toliau ir vėl kasė kitus šulinius. Skaitome, kad už tai Dievas jį gausiai palaimino. Tiesa tokia: kai atleisi tave įskaudinusiems, Dievas užpildys tavo gyvenimo tuštumą. Šiaip ar taip, kol tik gyvensime šioje žemėje šalia kitų netobulų žmonių, tol jie mus tyčia ar netyčia skaudins. Tai neišvengiama. Kai skausmas prasiskverbia iki sielos gelmių, atleisti gali būti labai sunku. Ar tai reiškia, kad gali apsimesti, jog nieko neįvyko, ir paneigti savo jausmus? Ne, pirmasis žingsnis į gijimą – būtent jausmų pripažinimas. Antrasis žingsnis, kokį rekomenduoja Jėzus, – melstis už savo niekintojus, kitaip tariant, už tuos, kurie neteisingai su tavimi elgiasi (žr. Luko 6, 28). Kai šitaip elgiesi, nutinka kai kas netikėta: tavo širdis minkštėja, o savo skriaudėją pamatai Dievo, o ne savo įžeistų emocijų, akimis. O jeigu tau vis vien nesinori atleisti, yra ir trečias žingsnis. Pripažink ir išpažink Dievui savo nenorą atleisti ir prašyk, kad Viešpats tavo širdyje pagimdytų tokį norą. Melskis sakydamas: „Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip manai, kodėl Izaokas nekerštavo tiems, kurie nesąžiningai pasisavino jo šulinius? Kaip galėtum pritaikyti tokią laikyseną savo gyvenime?
2. Ar yra žmogus, kuriam šiuo metu sunku atleisti? Kaip galėtum žengti pirmą žingsnį link atleidimo?
3. Pabandyk melstis už žmogų, kuris tave įskaudino. Kaip jautiesi po tokios maldos?
4. Kai jautiesi įskaudintas, ar lengvai pripažįsti savo jausmus, ar linkęs juos slėpti? Kodėl tai svarbu?

Baigiamoji mintis

Atleidimas nėra silpnumo ženklas – tai drąsa paleisti praeities nuoskaudas ir patikėti, kad Dievas užpildys tuštumą savo meile. Leisk Jam vesti tave į vidinę laisvę.

P.S. Kiti skaitiniai tema: nuodėmė ir atgaila.