Atleidimas reikalauja jėgų

Atleisti tave nuskriaudusiam žmogui – vienas sunkiausių dalykų, kurių tavęs prašoma. O atleisti privalai, nes piktumas – lyg kūdikis: jeigu jį maitinsi ir skatinsi, jis tik augs ir tvirtės. Žinoma, tai supratus atleisti nė kiek ne lengviau. Tačiau vis tiek svarbu pamatyti, kad atleidimas – ne emocija, o sprendimas. Jei lauksi, kol pajusi norą atleisti, jis gali taip ir nekilti, o tu gali ilgam likti pagiežos spąstuose. Kai Petras paklausė Jėzaus, kiek kartų reikėtų atleisti kitam, Jėzus atsakė, kad „iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mato 18, 22). Kitais žodžiais tariant, atleisk ir atleisk, ir atleisk, kol būsi laisvas. Norėčiau pabrėžti keturis reikšmingus dalykus:

1) Atleidimas nereiškia, kad privalai tęsti bendravimą su tave įskaudinusiu žmogumi, ypač jei jis/ji visiškai nieko nesigaili ir atsisako keisti elgesį.

2) Atleidimas nereiškia, kad pažiūrėsi pro pirštus, taikstysiesi su tuo, kas buvo padaryta, ar pritarsi kaltininkui.

3) Atleidimas neatleidžia kaltininko nuo atsakomybės, veikiau paleidžia tave į laisvę toliau be trukdžių gyventi savo gyvenimo.

4) Atleidimas nereiškia, kad viską pamirši ir niekada daugiau nebeprisiminsi. Tiesiog atleidęs apie viską gebėsi mąstyti kitaip, iš malonės perspektyvos, sau nekenkdamas, neapkartindamas gyvenimo pagieža.

Ir dar viena mintis: nesileisk šėtono apgaunamas, kad jeigu nepamiršai nuoskaudos, vadinasi, neatleidai. Atleidimas – ne amnezija. Gebėjimas atleisti yra išmoktas elgesys. Kuo dažniau jį praktikuoji, tuo jis stiprėja. Tu tobulėji, kai savo kaltininkui ne tik atleidi, bet ir parodai gailestį ar užuojautą.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar šiuo metu tavo širdyje yra žmogus, kuriam dar neatleidai? Pagalvok, kas tave labiausiai stabdo priimti sprendimą jam atleisti?
2. Prisimink atvejį, kai tu atleidai, nors jausmai dar nebuvo pasikeitę. Kaip pasikeitė tavo santykis su ta situacija laikui bėgant?
3. Šiandien pasiryžk žengti vieną konkretų žingsnį atleidimo link – parašyk laišką (kurio galbūt niekada neišsiųsi) žmogui, kuris tave įskaudino, išreikšdamas jame savo jausmus ir savo sprendimą atleisti.
4. Kasdien skaityk Filipiečiams 3,13-14 ir prašyk Dievo parodyti, kaip praktiškai gali „pamiršti, kas už tavęs“ ir „veržtis pirmyn“.

Baigiamoji mintis

Atleidimas – tai tavo kelias į laisvę, o ne paslauga kitam. Kai priimi sprendimą atleisti, tu ne tik išlaisvini kitą, bet pirmiausia išlaisvini save nuo pagiežos, kuri tave kausto. Leisk sau būti laisvam, kaip Kristus tave išlaisvino.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.