Atleisk

Knygoje „Jėzaus kryžiaus papėdėje“ (Beneath the Cross of Jesus) A. Leonardas Griffithas pasakoja apie vieną jauną korėjietį, jis atvyko į JAV pagal studentų mainų programą ir tarp Pensilvanijos universiteto krikščionių pagarsėjo kaip puikus lyderis. Šis jaunuolis 1958 m. balandžio 25-osios vakarą išėjo iš namų išsiųsti laiško tėvams. Grįžtant jį užpuolė vienuolika žiaurių paauglių odiniais švarkais. Nepratarę nė žodžio jie puolė talžyti studentą lazdomis, vamzdžiais, spardė batais ir daužė kumščiais. Paskui visą kruviną paliko griovyje numirti. Filadelfijos gyventojai pasibaisėjo tokiu poelgiu ir pareikalavo keršto, kad piktadariai būtų atitinkamai nubausti. Apygardos prokuroras per televiziją pareiškė sieksiąs griežčiausios – mirties – bausmės. Tačiau tuoj po to į JAV iš Korėjos buvo pristatytas nukankinto vaikino tėvų ir 20-ies kitų giminaičių laiškas, kuriame buvo rašoma: „Susirinkusi mūsų giminė ilgai svarstė ir nusprendė pateikti jūsų teisėtvarkos pareigūnams prašymą, kad jaunuoliams už įvykdytą nusikaltimą būtų pritaikyta palankiausia pagal visus jūsų šalies įstatymus įmanoma bausmė. [...] Siekdami sutvirtinti nuoširdžiu prašymu išreikštą viltį, nusprendėme įsteigti specialų fondą, kurio lėšomis vaikinams, kai juos kada nors paleis iš įkalinimo įstaigos, būtų suteikta pagalba – religinis ugdymas, išsilavinimas, profesinis parengimas ir socialinė pagalba. [...] Savo viltį grindžiame Evangelija, kuri skelbia, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes.“ Šis pasakojimas atleidimą pakylėja į naują lygmenį, tiesa? Jis pamoko, kad atleidžiantis atsisako laikyti save auka ir atsisėda į nugalėtojo krėslą. To šiandien Jėzus linki ir tau.