Atleisk ir išsivaduok!

Biblijoje skaitome, kad kuo didesnis įžeidimas ar papiktinimas, tuo didesnis poreikis atleisti skriaudikui, kad galėtum toliau ramiai gyventi. Prisimink, kaip vaikystėje tėvai vis liepdavo uždaryti duris – žiemą, kad neįeitų šaltis, o vasarą – kad vidun neplūstų šiluma. Atleidimas yra kaip tas praeities durų uždarymas. Paulius, kuris prieš atsiversdamas į tikėjimą kankino krikščionis, rašo: [...] pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn... (Filipiečiams 3, 13). Tik paleidęs praeitį ir turėdamas laisvas rankas tu gali įsikibti ateities. Norint ką nors pamiršti, išmesti iš galvos reikia valios sprendimo, kurį kartais tenka priimti kas dieną ar net kas valandą. Tu turi atleisti kiekvieną kartą, kai tik iš naujo pradeda tvinksėti tave skaudinantis dalykas (žr. Mato 18, 21–22). Visiškam išgijimui prireikia kelių mėnesių ar net metų. Kai kas nors tave labai įskaudina ar papiktina, širdyje turi apsispręsti tol atleisti tam žmogui, kol būsi visiškai laisvas nuo jo įtakos. Kad ir kiek tas žmogus būtų iš tavęs pagrobęs per piktnaudžiavimą, aplaidumą, išdavystę, manipuliacijas ar apgaules, kartėlis ir pagieža iš tavęs pasiglemš dar daugiau. Neatleidimas tave įskaudinusiam žmogui leidžia skaudinti tave toliau. Kol problema neišspręsta, tau gali tekti parklupus ant kelių diena iš dienos melstis: „Viešpatie, savo valios sprendimu aš atleidžiu ________________ ir prašau palaiminti tą žmogų. Perleidžiu jį į Tavo rankas, o pats toliau ramiai gyvensiu savo gyvenimą.“ Ir tai nėra trumpesnis kelias – tai takas, vedantis į laisvę!

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.