Atlygis danguje

Paulius rašo: „Štai kodėl [...] mes laikome sau garbe jam patikti. Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs ¬ gera ar bloga“ (2 Korintiečiams 5, 9–10). Jei esi išmintingas, kiekvieną dieną stengsiesi nugyventi taip, kaip liepia ši eilutė. Tau rūpės tavo pasirengimas. Pats pagalvok: juk nebūna taip, kad nubudęs vieną gražų rytą tari sau: „Nusprendžiau būti teisininku ar gydytoju, ar buhalteriu ir pan.“ Ne, tokį sprendimą priimi anksti gyvenime, o paskui darai viską, kad jį įgyvendintum, ruošiesi tam. Kad būtų visiškai aišku, priminsiu, kad krikščionis neužsidirba išgelbėjimo, bet užsidirba atlygį danguje. Išgelbėjimas yra pamatas, ant kurio tikintysis stato. Biblijoje skaitome: „Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus“ (1 Korintiečiams 3, 11). Toliau Paulius dėsto: „Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, ¬ kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi, ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį“ (1 Korintiečiams 3, 12–15). Stovėdamas prieš Kristų tu atsiimsi savo atlygį – apdovanojimą arba apgailestavimus. Todėl ruoškis jau dabar!