Atlygis už gerumą (1)

Vieną gražią dieną Abraomas siuntė savo tarną Eliezerą savo sūnui Izaokui surasti ir parvesti žmoną. Stovėdamas prie šulinio Eliezeras meldėsi, kad moteris, pasiūliusi vandens jo kupranugariams, ir būtų toji išrinktoji. Ir štai neilgai trukus pasirodo Rebeka ir sako: „Pasemsiu ir tavo kupranugariams, kad ir jie atsigertų“ (Pradžios 24, 13-14). Rebeka nė nenumanė, kad Eliezeras pakeis jos gyvenimą. Ji nežinojo, kad vienas jos gerumo veiksmas atvers duris į didžiulį palaiminimą. Senojo Testamento laikais užklydėliams buvo įprasta pasiūlyti atsigerti. To reikalavo svetingumo nuostata. Hebrajai šventai tikėjo šiais žodžiais: „Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus“ (Hebrajams 13, 2). Bet niekur neparašyta, kad reikėtų girdyti ir ištroškusius kupranugarius. Nepamirškime, kad vienas kupranugaris gali išmaukti apie 150 litrų vandens, o Eliezaro vilkstinę sudarė net dešimt jų. Mergina turėjo darbuotis visą pusdienį, jei ne ilgiau! Rebeka buvo dosni nepažįstamajam, nieko iš jo nesitikėdama. Ji tiesiog džiaugėsi, galėdama pasitarnauti. Rebeka nė neįtarė, kad vėliau tais pačiais kupranugariais ji jau keliaus pas Izaoką, ištekės už jo, bus apipilta gėrybėmis ir įsilies į giminę, iš kurios po daugelio šimtmečių kils Mesijas. Jei nori, kad tave lydėtų sėkmė, visuomet ir visur ateik laiku, išlik susitelkęs, nebijok sunkaus darbo, spręsk, o ne kelk problemas. Nebijok pasivarginti ir nueiti papildomą mylią, jei to reikia (žr. Mato 5, 41). Raktas į sėkmę – daryti ne tik tai, ko iš tavęs tikimasi, bet mažumėlę daugiau. Taip, kupranugariai kartais būna tikrai bjaurūs, bet toje bjaurioje situacijoje Rebekos atveju kilo ir nepaprastai puikių dalykų.