Atsigauti po perdegimo

Dr. Ričardas Svensonas rašo: „Jei lenksi jauną medį, o paskui paleisi jį, jis vėl išsitiesins ir bus toks, koks buvo. Bet jei laikysi jį palenktą ilgą laiką, jis liks sulinkęs. Vieną kartą prislėgus stresui įmanoma atsitiesti. Bet jeigu jau esi perdegęs, užtenka truputį palinkti ir tu lūžti, lieki be jėgų. Kai Patarlių knygos autorius sako: „[...] ir aš bejėgis“, jis neprisigalvoja ir necituoja čia psichologo diagnozės. Išsekimas yra realus, gan dažnai pasitaikantis ir pavojingas reiškinys. Išsekęs žmogus tampa irzlus, piktas, kenčia nuo paranojos ir galvos skausmų, jį gali kamuoti skrandžio opos, depresija. Jis net gali pakelti prieš save ranką. Patyrus perdegimą kažkas žmogaus viduje tarsi nutrūksta. Jam neberūpi, ar jį kas nors mato, ar girdi. Jis tik nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Gerai tai, kad atgauti jėgas, įkvėpimą, entuziazmą ir produktyvumą įmanoma, tik tam reikia daug laiko. Išgijus apie patirtus sunkumus primena randai. Perdegimas ypač būdingas jautriems, dvasingiems žmonėms. [...] Jiems sunku pakelti kitų skausmą. Jie trokšta padėti sužeistiesiems. [...] Dažnai jie nesuvokia, kad nėra sukurti ant savo gležnų pečių tempti viso pasaulio naštą.“ Koks būtų dvasinis vaistas nuo perdegimo? Biblijoje skaitome, kad išgydymo ieškantis tikintysis „[...] pasilieka Visagalio pavėsy“ (Psalmynas 91, 1). Jei 91-oje psalmėje ieškai vardinamų palaiminimų, turėsi pripažinti Dievą savo prieglobsčiu ir atsiduoti Jam. Biblijoje skaitome, kaip Dovydas garsiai skelbė: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ (Psalmynas 91, 2). Mes galime garsiai skelbti mirtį arba gyvenimą (žr. Patarlių 18, 21). Žodžiai gali pažeminti arba išaukštinti. Šiandien garsiai skaityk Dievo žodį, įsisavink jį, garsiai skelbk Jo pažadus, lauk jų išsipildymo ir įkvėpimo savo gyvenime.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar tavo gyvenime yra sričių, kuriose jauti, kad vienas tempi per sunkią naštą? Kas tau trukdo tai pripažinti ir leisti Dievui tapti tikru prieglobsčiu?
2. Kada paskutinį kartą garsiai kalbėjai Dievo pažadus sau – ne tyliai galvoje, bet išsakydamas žodžiais? Kuo tai skyrėsi nuo paprastos minties viduje?
3. Šiandien pasirink vieną Dievo pažadą iš 91 Psalmės ir užrašyk jį ant popieriaus lapo. Padėk tą lapą matomoje vietoje ir grįžk prie jo kiekvieną kartą, kai pajusi išsekimą.
4. Pagalvok apie žmogų savo aplinkoje, kuris šiuo metu gali degti iš vidaus. Parašyk jam žinutę ar paskambink – ne su patarimais, o tiesiog norėdamas pasakyti, kad jis nėra vienas.

Baigiamoji mintis

Sulinkęs medis dar nėra negyvas – jis tik laukia, kol kas nors atsistos šalia ir jį palaikys, kol šaknys vėl įsitvers. Tavo silpnumas nėra Dievo klaida: būtent į įtrūkusias vietas labiausiai prasiskverbia Jo išgydymas.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.