Atsitrauk per žingsnį ir apžvelk visą, platų vaizdą

Kartą vienas sėkmingas verslininkas buvo pakviestas sakyti kalbos mažo miestelio prekybos rūmuose. Vietos ekonomika buvo gerokai smukusi, gyventojai nusiminę ir netekę ryžto. Jie tikėjosi, kad sėkmingas verslininkas įkvėps ir motyvuos juos. Jis paėmė balto popieriaus lapą ir jo viduryje padėjo raudoną tašką. Tada paklausė susirinkusiųjų: „Ką matote?“ Vienas žmogus atsakė: „Raudoną tašką.“ Kalbėtojas atsiliepė: „Puiku. O ką dar?“ Vienas po kito žmonės sakė: „Raudoną tašką.“ Verslininkas paklausė: „Nejaugi be to taško nieko daugiau nematote?“ „Ne,“ – atsakė klausytojai. Tada jis tarė: „Jūs pražiūrėjote tai, kas visų svarbiausia, pačią didžiausią dalį – patį lapą.“ Tada jis paaiškino, kad gyvenime mūsų dėmesį labai dažnai išblaško menki, nereikšmingi dalykai, kaip tas taškas. Jie kliudo mums pamatyti sėkmę ir palaiminimus, kurie yra kur kas svarbesni nei nusivylimai, besikėsinantys monopolizuoti mūsų dėmesį ir išsunkti energiją. Paulius rašo: Mat man atsivėrusios plačios durys našiam darbui, bet ir priešininkų daug. Galimybė ir kliūtys visuomet kartu, kaip makaronai su sūriu ar žuvis su bulvytėmis. Paulius nepaneigė tikrovės ir pripažino, kad pasipriešinimas didelis. Tiesiog jis buvo pasiryžęs labiau susitelkti į galimybes. Kaip rašė vienas rašytojas: „Du žmonės žiūrėjo pro kalėjimo grotas: vienas matė purvą, o kitas – žvaigždes.“ Į ką žiūri ir ką matai tu? Galbūt jau taip susitelkei į tai, kas yra, kad nebematai to, kas galėtų būti? Jei taip, tau reikia žengti vieną žingsnį atgal ir paprašyti Dievo parodyti visą, platųjį vaizdą, didįjį Jo paveikslą.

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.