Atstatantis Dievas (1)

Kad ir ką gyvenimas iš tavęs atėmė, Dievas tą netektį gali kompensuoti. Galbūt Jis suteiks ne tiksliai tai, ko pageidauji, bet tikrai duos tai, kas tau geriausia. Net jei dėl neklusnumo pajunti auklėjančią, pataisančią Jo ranką, jei atgailauji, Jis atstatys, kas sugriauta, ir vėl pastatys tave į palaimintą vietą. Galbūt tu sakai: „Bet aš iššvaisčiau tiek laiko! Vėjais paleidau gyvenimą. Pražiopsojau daug galimybių ir prisidariau aibę bėdų. Puoliau taip žemai, kad vargu, ar Dievas mane pasieks.“ Neprarask vilties. Biblijoje skaitome: „VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi, kad negalėtų gelbėti, nei jo ausis apkurtusi, kad neišgirstų“ (Izaijo 59, 1). Iššvaistęs tėvo palikimą sūnus palaidūnas sugrįžo namo tuščiomis kišenėmis, apimtas gėdos. Jis tenorėjo būti tris kartus per dieną maitinamas ir ieškojo bet kokio, kad ir tarnų, darbo. Bet tą akimirką, kai sušuko „Dovanok man,“ tėvas apvilko jį geriausiais drabužiais, apavė naujausiais batais, liepė jo garbei papjauti nupenėtą veršį, iškelti pokylį ir dar ant piršto užmovė žiedą, simbolizuojantį visas jo kaip sūnaus, kaip šeimos nario teises. Senojo Testamento įstatymas atskleidžia, ko reikalauja Dievas. Joks žmogus negalėtų įvykdyti visų tų reikalavimų, o vis tik Dievas pasakė: „Jei pavogtas gyvulys – ar tai būtų jautis, ar asilas, ar avis – būtų rastas pas jį gyvas, vagis turės atsilyginti dvigubai“ (Išėjimo 22, 3). Jei Dievas tai darė dėl gyvenusių įstatymo valdžioje, kaip dar daugiau Jis padarys dėl savo atpirktųjų. Šiandien eik pas Jį drąsiai ir su pasitikėjimu, suprasdamas, kad Viešpats yra atstatantis, kompensuojantis Dievas.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip šiuo metu jauti Dievo atstatymo darbą savo gyvenime? Kokiose srityse labiausiai trokšti Jo atkūrimo?
2. Prisimink atvejį, kai Dievas atstatė tai, ką manei praradęs. Kaip tai pakeitė tavo santykį su Juo?
3. Šiandien skaityk Joelio 2, 25-27 ir užrašyk, kokius pažadus Dievas duoda savo žmonėms. Kaip šie pažadai kalba tau asmeniškai?
4. Apmąstyk sritis savo gyvenime, kuriose jauti netektį ar nuostolį. Paskirk 10 minučių tylos maldai, atiduodamas šias sritis į Dievo rankas ir prašydamas Jo atkūrimo.

Baigiamoji mintis

Dievas atkuria ne tik tai, ką praradome, bet dažnai duoda daugiau, nei galėjome įsivaizduoti. Kaip sūnui palaidūnui, Jo meilė mums neturi ribų - Jis laukia, kad galėtų atkurti mūsų orumą ir grąžinti mus į savo šeimą. Nesvarbu, kiek toli nuklydome, Jo ranka visada ištiesta, kad sugrąžintų mus namo.

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.