Auk ir duok vaisių (3)

Norėčiau pakalbėti apie dar dvi sritis, kurias Dievas ragina mus puoselėti ir kuriose kviečia mus klestėti:

1) Tavo santykiai. Kūniškas arba nedvasinis žmogus santykiuose dažnai prisidaro sau daug bėdos. Jis nemėgsta savęs žaboti. Nežabotas liežuvis, pavyzdžiui, ima apkalbinėti arba pataikauti, arba metasi prie sarkazmo. Žmogus atsiskiria. Arba ima dominuoti. Arba puola. Arba atsitraukia. Tuo tarpu dvasinis tavo žmogus trokšta kitus laiminti. Toks stiprina, drąsina ir įkvepia. Dvasinis žmogus nebijo dalytis savo mintimis ir jausmais. Jis ir kitus paskatina atsiverti. Jis greitai pripažįsta savo klaidas ir nesunkiai atleidžia kitiems jų kaltes.

2) Tavo patirtys. Per įvairias patirtis Dievas žmogų augina ir brandina, nes nori naudoti jį savo planuose atpirkti pasaulį. Kartais pastebėsi, kaip Jis keičia tavo patirtis. Dvasinė arba klestinčioji tavo pusė trokšta prisidėti prie kaitos, išpildyti savo pašaukimą. Vidinis troškimas tapti tuo, kuo tau skirta būti, atspindi Dievo troškimą sukurti naują kūrinį. Žydų rabiai jau nuo kažin kada pasakoja apie pasaulio pataisymą. Jei žmogus išlieka susitelkęs tik į save, jo gyvenimas būna mažas, kaip kviečio grūdelis. Tačiau atiduotas į Dievo rankas tas grūdelis gali būti pasėtas derlingoje dirvoje ir išaugti į kai ką daugiau. Jėzus pasakė: „[...] jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui“ (Jono 12, 24-25).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie savo artimiausius santykius – ar juose labiau linksti laiminti ir drąsinti kitus, ar vis dėlto kartais pasiduodi apkalboms, sarkazmui ar norui dominuoti? Kas pasikeistų, jei šiandien sąmoningai pasirinktum vieną žmogų ir jį pastiprintum geru žodžiu?
2. Ar yra tavo gyvenime tokia patirtis, kurios prasmės dar nematai? Kaip galėtų atrodyti tas „kviečio grūdas“, jei jį atiduotum Dievui, užuot laikęs vien sau?
3. Šią savaitę pasirink vieną santykį, kuriame jauti įtampą ar atstumą. Kiekvieną dieną sąmoningai padaryk bent vieną mažą žingsnį link to žmogaus – parašyk žinutę, paskambink, nuoširdžiai paklausk, kaip jam sekasi, arba tiesiog pripažink savo klaidą.
4. Užsirašyk vieną savo skaudžią ar nesėkmingą patirtį ir pagalvok: „Kaip Dievas galėtų ją panaudoti, kad per mane palaimintų kitus?“ Paprašyk Jo parodyti, kur ta patirtis gali tapti derlingos dirvos sėkla, ir drąsiai ženk žingsnį ta kryptimi.

Baigiamoji mintis

Kviečio grūdas, kol lieka nepasėtas – tėra grūdas. Tavo santykiai ir patirtys yra ta dirva, į kurią Dievas nori tą grūdą pasėti. Nebijok atiduoti to, ką laikai tik savu – būtent ten prasideda tikrasis augimas.