Aukok Tam, iš kurio esi gavęs

Dosnūs žmonės niekada nesijaučia nejaukiai, kalbėdami apie pinigus. Jie su džiaugsmu juos aukoja. Į save susitelkę žmonės žiūri, kaip kuo daugiau pasilaikyti sau ir kuo daugiau gauti. Jėzus, pats dosniausias iš visų žmonijos istorijoje, labai daug kalbėjo pinigų klausimu. Jis nusimanė apie jų šaltinį, panaudojimą ir žinojo, kam visa priklauso. Šešiolika iš trisdešimt aštuonių Jo palyginimų moko, kaip elgtis su pinigais ir turtu. Keturiose evangelijose viena iš dešimties eilučių kalba būtent ta tema. Biblijoje randame penkis šimtus eilučių apie maldą, panašiai tiek pat apie tikėjimą ir per du tūkstančius eilučių apie pinigus ir turtus! Ar Dievas tau ką nors kalba? Jei taip, ką? Jei kas ir tampa aiškiau, tai, kad viskas, ką turime, ateina iš Dievo rankos. Tu nesi Jo turtų savininkas, o tik prievaizdas (tvarkytojas). Tai reiškia, kad Viešpats kartais patapšnos tau per petį ir sakys: „Duok anam žmogui. Paremk tą tikslą.“ Tokiais atvejais nederėtų ginčytis ar ieškoti, kaip išsisukti, o paklusniai tarti: „Taip, Viešpatie!“ Surinkęs pinigines aukas šventyklos statybai, Dovydas meldėsi tokia malda: „[Dieve] Tu daliji turtus ir garbę, tu visa valdai. Tavo rankoje jėga ir galybė, tavo galioje kiekvieną išaukštinti ir stiprinti. Už tai, mūsų Dieve, mes tau dėkojame ir šloviname tavo garbingą vardą. Bet kas aš ir kas mano tauta, kad mes galime daryti šią geros valios atnašą? Juk visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę.“ (1 Metraščių 29, 12–14). Aukodamas Dievui, iš tiesų sugrąžini Tam, kuris visa tau duoda.