Baimės akys (5)

Kaip sako sena patarlė: baimės akys didelės. O pas mus dar mėgsta sakyti, kad baimė vilką vaizduoja didesnį, nei jis iš tiesų yra. Žvelgiant baimės akimis problema atrodo žymiai didesnė, ir žmogus daugybę energijos išeikvoja ten, kur visai nereikėtų. Pavyzdžiui, kartais vengiame dalykų, kurie mums visai nėra kenksmingi. Vienas žmogus grįžo iš žygio gamtoje visas susibraižęs ir apsidaužęs. Kai žmona pasiteiravo, kas nutiko, jis atsakė: „Kelyje pasipainiojo gyvatė.“ Žmona tarė: „Juk miškininkas vakar įspėjo, kad tuose miškuose nuodingų gyvačių nebūna.“ Į tai vyras atsakė: „Ir nebūtina, kad būtų nuodingos, jei išgąsdina tiek, kad metiesi nuo šešių metrų skardžio!“ Akivaizdu, kad bėdų kėlė ne gyvatė, o žmogaus baimė. Kaip mėgdavo sakyti Č. Sperdženas, nerimastavimas visai nepašalina rytojaus vargų, o tik išsekina šiai dienai skirtas jėgas. Jei prie vairo leisi įsitaisyti baimei, kol gyvas nenuvyksi ten, kur tave veda Dievas, neatrasi ir neišlavinsi Jo tau įdiegtų talentų. Nuostabu tai, kad Dievas padeda žmogui pasipriešinti baimei ir nugalėti ją. Dovydas, milžinų nugalėtojas, Psalmyno autorius ir mylimas Izraelio karalius, neretai atsidurdavo situacijose, kai jausdavosi priremtas prie sienos. Tokiose situacijose jis melsdavosi: „Viešpatie, skubėk manęs gelbėti!“ (Psalmynas 38, 23). „VIEŠPATIE, teikis mane gelbėti!“ (Psalmynas 40, 13). Laimė, Dovydas žinojo, į ką kreiptis pagalbos: „VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas, tad ko turėčiau bijotis?“ (Psalmynas 27, 1) Kai Dievas yra tavo stiprybės šaltinis, gali drąsiai pasipriešinti savo baimėms ir jas įveikti.

P.S. Kiti skaitiniai tema: baimė ir nerimas.