Būk ragintojas (1)

Šioje eilutėje pavartotas graikų kalbos žodis parakalew į lietuvių kalbą verčiamas žodžiu „skatinti“ arba „raginti“. Jis kilęs iš dviejų žodžių, kurie verčiami žodžiais „šalia“ ir „pašaukti“. Tos pačios šaknies žodis yra ir paraclete, kuriuo Jėzus pavadino Šventąją Dvasią. O Šventosios Dvasios tarnystės esmė – raginti ir visaip drąsinti mus vaikščioti su Dievu. Taigi kai tu ragini, drąsini, skatini kitus, tai būni bene labiausiai panašus į Šventąją Dvasią. Paraginimas nevykėlį gali paversti nugalėtoju, apkiautėlį – geru darbininku, pesimistą – optimistu. Drąsintojai įkvepia kitiems drąsos, tikėjimo ir vilties. Jų tarnystės esmę sudaro kito įvertinimas ir priėmimas. Kuo įvertinimas skiriasi nuo priėmimo? Mes vertiname tai, ką žmogus daro, bet priimame tai, kas žmogus yra. Įvertinimas žmogui svarbus, bet ne esminis (jis priklauso nuo darbų, pasiekimų), bet priėmimas pasiekia pačią širdį, nes yra susijęs su asmens verte. Ragintojas pasižymi gebėjimu išryškinti geriausius tavo bruožus. Jis pakelia, įkvepia, motyvuoja, šalia jo jautiesi puikiai. Biblijoje skaitome, kad Barnabas buvo ragintojas: „Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės Bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus iš tikros širdies likti ištikimus Viešpačiui“ (Apaštalų darbų 11, 22–23). Pasistenk ir tu šiandien paraginti, paskatinti kitus.