Būk ragintojas (2)

Ragintojas moka daryti tris dalykus:

1) Sustiprinti. Biblijoje skaitome: „Šitame mieste jie skelbė gerąją naujieną ir sulaukė nemaža mokinių. Paskui pasuko atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją. Ten jie stiprino mokinių dvasią bei ragino juos išlaikyti tikėjimą ir sakė: „Per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ “ (Apaštalų darbų 14, 21–22). Ragintojas yra tvirtas ramstis sunkmečiu. Paraginti mokantys žmonės motyvuoja kitus nepasiduoti, judėti į priekį, ypač tada, kai darosi nelengva. Galima sakyti, kad jie meta tikėjimo gelbėjimosi liemenę tikinčiajam, kuris pradeda skęsti dvejonių jūroje.

2) Paguosti. Biblijoje skaitome: „Išėję iš kalėjimo, Paulius ir Silas užsuko pas Lidiją, pasimatė su broliais, drąsino juos ir iškeliavo toliau“ (Apaštalų darbų 16, 40). Čia raginimo arba drąsinimo dovana atsiskleidžia pačia gražiausia forma. Paulius ir Silas, prieš tai neteisingai apkaltinti, sumušti lazdomis ir atsėdėję cypėje, sukaustyti šiekštais, pagaliau išeina į laisvę. Tikintieji, išgirdę apie jiems tekusius sunkumus ir išbandymus, labai nusiminę. Bet, antgamtiškai išvaduoti iš kalėjimo, Paulius ir Silas, užuot patys ėję pas tikinčiuosius ieškoti nuraminimo, padrąsinimo ir paguodos, tuojau pat keliauja į bendruomenę ir drąsina jos narius.

3) Surengti akistatą. Biblijoje skaitome tokius Pauliaus žodžius: „Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. [...] Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui...“ (Filipiečiams 4, 2–3). Akivaizdu, kad bažnyčioje buvo dvi svarbios veikėjos, kurios nesutarė tarpusavyje. Paulius šioje situacijoje ėmėsi taikdario vaidmens ir paskatino moteris išsiaiškinti santykius ir susitaikyti. Jis elgėsi draugiškai ir sąžiningai, bet kartu tvirtai, buvo nepalaužiamas. Kartais tu irgi turi toks būti.