Būk savo dangiškojo Tėvo atspindys

Biblijoje skaitome, kad tėvas, pamatęs savo sūnų palaidūną, buvo apimtas gailesčio, labai susigraudino. Džekas Grahamas rašo: „Tai ne toks tėvas, kuris tik ir laukia, kada galėtų nubausti savo nenaudėlį sūnų. [...] Jis nelaiko savo vaiko nepataisomu nevykėliu. Jis yra mylintis, rūpestingas tėvas, kuris trokšta kuo greičiau apkabinti savo sūnų ir priglausti jį prie širdies. Jis išbėga pasitikti savo vaiko. Bėgte leidžiasi keliu. [...] Čia piešiama Tėvo meilė tau. Ji begalinė, beribė, visuomet prieinama, apsti.“ Autorius Maksas Lukado rašo: „Kalbant mūsų dienų terminais [...], užsispyrėlis sūnus pasiima turtingo tėvo pinigus ir iškeliauja į Las Vegasą, kur viską ištaško azartiniams lošimams ir mergužėlėms. [...] Likęs be cento kišenėje, jis pernelyg pasipūtęs, kad grįžtų namo ir prašytų tėvo pagalbos. Ne, jis susiranda darbą žirgyne, kur tenka kuopti lenktyninių žirgų aptvarus. Jam taip striuka su pinigais, kad galiausiai jis pradeda misti arkliams skirtomis avižomis. Tik tada pagaliau jam nusišviečia, kad šito jau gana, kad galėtų keliauti namo ir gyventų ten tikrai ne prasčiau. Pakeliui namo jaunuolis repetuoja atgailos kalbą. [...] Skaitome, kad „Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino…“ (Luko 15, 20). Tikėjomės, kad tėvas sukryžiuos rankas ir susiraukęs iš pykčio atskaitys jam griežtą pamokslą. O jis tik pasakė: „Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite!“ (Luko 15, 22-23).“ Tais laikais žiedas ant piršto simbolizavo valdžią, autoritetą. Jį nešiojęs asmuo paprastai veikdavo vardu to, kuris jam būdavo davęs žiedą. Ar duotum savo žiedą sūnui palaidūnui, kad jis perimtų atsakomybę ir turėtų galios tvarkyti tavo reikalus? Ar duotum jam naudotis savo kreditine kortele? Kai atėjai pas Dievą ir į Jo rankas atidavei savo gyvenimą, tau buvo suteikta valdžia Jo vardu tvarkyti reikalus. Kai kalbi tiesą, esi Jo pasiuntinys (žr. 2 Korintiečiams 5, 20). Kai tvarkai finansus, gautus iš Jo malonės, esi Jo verslo vadybininkas. Kai skelbi atleidimą, esi Jo paskirtas kunigas. Jis suteikė tau privilegiją elgtis su kitais taip, kaip Jis pasielgė su tavimi. Neprikąsk liežuvio ir nesusilaikyk nuo pastebėjimų, kai turi padrąsinimo ar paraginimo žodį. Kalbėk žodžius, kurie stiprina kitus. Kodėl? Todėl, kad atstovauji savo dangiškajam Tėvui, esi Jo atspindys šiame pasaulyje!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar tau lengva patikėti, kad Dievas tavęs laukia su ištiestomis rankomis net tada, kai jautiesi „ištaškęs“ savo gyvenimą ar nuvylęs Jį? Kas tau trukdo priimti Jo besąlygišką meilę?
2. Kaip reaguoji, kai kas nors tave nuvilia ar įskaudina - ar labiau esi linkęs „susiraukti ir atskaityti pamokslą“, ar priimti juos taip, kaip Tėvas priėmė sūnų palaidūną?
3. Šią savaitę surask bent vieną žmogų, kuriam galėtum pasakyti stiprinantį, drąsinantį žodį - kaimyną, kolegą ar šeimos narį. Neprikąsk liežuvio - kalbėk kaip Dievo atstovas!
4. Pagalvok apie savo „žiedą“ - kokią valdžią ir atsakomybę Dievas tau yra suteikęs (šeimoje, darbe, bendruomenėje)? Kaip šiandien galėtum naudoti šią įtaką taip, kad atspindėtum Tėvo meilę kitiems?

Baigiamoji mintis

Kai Dievas tau užmovė „žiedą ant piršto“, Jis nesuabejojo tavo praeitimi ar klaidomis. Dabar tavo eilė - pasitikėti savimi, kaip Jo atstovu, ir drąsiai skleisti Jo meilę, atleidimą ir drąsinimą aplinkui esantiems žmonėms. Tu nesi tik gavėjas - esi ir davėjas, nes Tėvo širdis plaka tavyje!

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.