Būk vaisingas (2)

Privalai giliai suleisti savo dvasines šaknis ir jomis tinkamai pasirūpinti. Biblijoje skaitome: „Laimingas žmogus, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, kurio viltis tik VIEŠPATS. Toks žmogus tarsi medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis savo šaknis srovės link, nebijantis kaitros, kai ji užeina; jo lapai nuolat žaliuoja, nepabūgsta sausros metų, nenustoja duoti vaisių“ (Jeremijo 17, 7-8). Šios Šventojo Rašto eilutės nurodo priežastį, kodėl būtina turėti gilias dvasines šaknis – kad žmogus ištvertų sunkmečius, kaitras ir sausras. Saliamonas sako: „Nedorumas nesaugo žmogaus, o teisiųjų šaknys nebus išrautos“ (Patarlių 12, 3). Tik užėjus sunkumui dažniausiai ir paaiškėja, kur suleistos žmogaus šaknys: ar jis kliaunasi Dievo jėga ar vien tik savo stiprybe. Žodžiu „kaitra“ Biblijoje apibūdinami įvairūs gyvenimo sunkumai ir suspaudimai. „Sausra“ reiškia stoką ir krizes. Ką daryti? Žmogui būtina turėti gilias šaknis, suleistas srovės link. Kas tuomet būna? Jis nenustoja duoti vaisių. Tik dėl giliai suleistų šaknų Šiaurės Kalifornijoje augančios visžalės sekvojos geba atlaikyti galingus miškų gaisrus. O jei mėgintum išmatuoti seno ąžuolo šaknis, pamatytum, kad jos tęsiasi net kelis šimtus metrų. Štai kodėl jie taip puikiai atsilaiko per audras. Paulius rašo: „[…] kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje […] galėtumėte pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės“ (Efeziečiams 3, 16-17. 19).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokiomis „šaknimis“ tu remiesi sunkumų ir išbandymų metu? Pamąstyk, ar jos padeda tau augti ir išlaikyti tikėjimą.

2. Kaip galėtum giliau „suleisti savo dvasines šaknis“ kasdienybėje? Ar tai būtų laikas maldai, Šventojo Rašto skaitymui, ar kitoks būdas stiprinti savo ryšį su Dievu?

3. Pamėgink šiandien surasti laiko ir išrašyti dvi Biblijos eilutes, kurios įkvepia pasitikėti Dievu. Pasidėk jas į tokią vietą, kurią dažnai matai.

4. Pasikalbėk su Dievu apie savo „šaknis“. Paprašyk Jo pagalbos įsišaknyti meilėje, tikėjime ir Jo pažaduose.

Baigiamoji mintis

Šaknys yra tai, kas maitina medį, kai paviršiuje viskas atrodo beviltiška. Gyvenime kartais ateina sausros ir kaitros, bet jei tavo šaknys giliai Dievo meilėje, tu neišdžiūsi. Kaip sekvojos atlaiko ugnį, taip ir tu – įsišaknijęs Jame – ištversi bet kokį gyvenimo gaisrą. Leisk savo šaknims kasdien vis giliau prasiskverbti, nes tik tada galėsi augti ir žydėti taip, kaip Dievas tau numatė!

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.