Būti išrinktuoju – ne pagrindas pūstis (1)

Paulius rašo: „[...] raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą. Juk kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai. Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta“ (Romiečiams 12, 3-6 NLT). Paulius moko mus šio svarbaus principo: jei jau esi Dievo išrinktas, tai nepradėk riesti nosies prieš kitus ir aplinkui netrimituok apie savo išskirtinumą. Jei matai, kad tai tau sunku, nuolat primink sau, kad kiekvienas pranašumas ar malonė, kuria džiaugiesi, yra Dovana iš Dievo rankos (žr. 1 Korintiečiams 4, 7).

Nieko iš to, ką Dievas tau davė ar leido pasiekti, nevalia naudoti išaukštinant save. Net jei manai, kad viską esi pasiekęs savo jėgomis, įsiklausyk į šiuos žodžius: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų…“ (Filipiečiams 2, 3-9).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar kartais pagaunu save mąstantį, kad esu geresnis už kitus dėl savo talentų, pasiekimų ar dvasinės brandos?
2. Kurias savo gyvenimo sritis turiu pripažinti kaip Dievo dovanas, o ne savo nuopelną?
3. Kokį konkretų žingsnį galiu žengti, kad tarnaudamas kitiems išaukštinčiau juos, o ne save?

Baigiamoji mintis

Tikroji didybė glūdi ne tame, kaip aukštai pakylame, bet kaip žemai esame pasirengę nusileisti, kad tarnautume kitiems Kristaus pavyzdžiu.

P.S. Kursas "Kodėl Jėzus?" buvo tikra kelionė į gilesnį tikėjimo supratimą. Man ypač patiko, kaip aiškiai ir nuosekliai atskleidžiamos pagrindinės krikščioniško tikėjimo tiesos – nuo Dievo meilės iki Jėzaus aukos ir prisikėlimo prasmės. Kiekvienas skyrius skatino apmąstyti savo santykį su Dievu ir pasauliu, padėjo giliau suvokti Šventosios Dvasios vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime. Kursas buvo kupinas įkvepiančių įžvalgų, praktinių pamokymų bei klausimų, kurie padėjo dar labiau įsigilinti į tikėjimo esmę. Labai vertinu šį kursą už jo gebėjimą ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti vidinį augimą bei asmeninį santykį su Dievu. K.