Darnūs santykiai šeimoje (3)

Niekada nėra gerai pratrūkti pykčiu ant tų, ką Dievas patikėjo tavo globai. Biblijoje skaitome: „Nepyk tiek, kad nusidėtum. Neik miegoti supykęs. Neduok velniui progos“ (Efeziečiams 4, 26–27; CEV). Šėtonui nebūtų nieko geriau, kaip įkelti koją į tavo namus ir paversti juos pragaru, mat kaskart tau putojant iš įniršio, užleidžiama vis daugiau vietos velniui. Štai kodėl Biblijoje parašyta: „Būti kantriam – protinga. Netekti kantrybės ir pykti – kvaila“ (Patarlių 14, 29; CEV). Svarbu atrasti sveikų būdų pykčiui išreikšti, kad tai padėtų tau ir nepridarytų žalos aplinkiniams. Laikyti pyktį viduje nėra sveika, svarbu išreikšti emocijas, tačiau tą daryti reikia tinkamai. Juk galiausiai svarbu ne tai, kas teisus ar neteisus, ar kas garsiausiai rėkia, o rasti sprendimą, kuris būtų geriausias visiems. Suprask: žmonės negali visą laiką šokti tik pagal tavo dūdelę. Neįmanoma palaikyti ilgalaikių, meile grįstų santykių, neišmokus priimti žmogaus silpnybių. Tad, užuot susitelkę į vienas kito trūkumus, verčiau suvienykite pajėgas kaip šeima. Klinikinis neuropsichologas Polas Piersolas rašo: „Daugelis mūsų už savo artimuosius esame pasirengę gyvybę guldyti. Tačiau kasdieniame gyvenime pernelyg dažnai priimame vieni kitus kaip savaime suprantamus.“ Išmok susitvardyti, žabok pyktį, kai reikia, nes tavo artimieji to verti. Juk galų gale kas tave myli labiausiai, nepaisydamas visų tavo silpnybių? Ir kur dar atrastum tiek paguodos, stiprybės ir palaikymo?

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.