Per daug nesusireikšmink

Nuolankumas nėra savinieka, o tiesiog nesusireikšminimas, kai žmogus mažiau galvoja apie save. Nuolankus žmogus nėra visų pastumdėlis, neturintis savo nuomonės ir įsitikinimų. Tikras nuolankumas – Dievo pripažinimas, suvokimas, kad Jis yra pirminis visa ko šaltinis. Turime nepamiršti Viešpačiui parodyti deramą pagarbą ir dėkingumą. Biblijoje skaitome: „[...] tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą“ (Pradžios 2, 7). Pagal pirminį Dievo sumanymą žmonija turėjo gyventi rojuje ir mėgautis Jo buvimu kiekvieną mielą dieną. Tačiau mes nepaklusome Jam ir nusprendėme gyventi vadovaudamiesi savo taisyklėmis, o ne Jo. Ir kas iš to išėjo? Ogi šnipštas! Dievas tada tarė: „Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3, 19). Per daug neįsivaizdink, nepamiršk, kad esi tik iš purvo drėbtas. Kai išleisi paskutinį atodūsį ir būsi palaidotas, medžiagos, iš kurių esi padarytas, sugrįš į dulkes, tiek tos fizinės vertės. Toks suvokimas nuleidžia ant žemės, tiesa? Prisimink tai, kai prabangia mašina skrieji greitkeliu. Nepamiršk to, kai vilki brangius drabužius. Mąstyk apie tai spręsdamas, kam išleisi pinigus. Neįsivaizdink, išlik nuolankus. Paulius taip sako: „Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai...“ (Romiečiams 12, 3). Ar žinai, kur glūdi tokia tavo vertė? „Kristus jumyse – garbės viltis“ (Kolosiečiams 1, 27).