Dažniau galvok apie kitus (1)

Skalėje nuo vieno iki dešimties nurodyk, kaip dažnai pagalvoji apie kitų poreikius ir stengiesi juos patenkinti. Prieš atsakydamas, perskaityk šiuos Šventojo Rašto žodžius: „Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, tai kaip jame pasiliks Dievo meilė?“ (1 Jono 3, 17). Savanaudiškumas – tai perdėtas susitelkimas į save. Turi suprasti, kad Dievas neprašo tavęs aukotis vardan kitų „iki nukritimo“ ar tenkinti kiekvieną aplinkinių poreikį. Tu turi pasirūpinti savimi, savo sveikata ir gerove. Tačiau neturėtum susitelkti vien tik į save. Dievas meta mums iššūkį žiūrėti ne tik savo, bet ir kitų gerovės šiame savanaudiškumą propaguojančiame amžiuje. Savanaudiškumas miršta sunkiai, tačiau tai tvirtovė, kurią privalome nugriauti, jei norime patirti ramybę ir džiaugsmą, suteikiančius gyvenimui prasmės. B. Forbsas, „Forbes“ žurnalo sumanytojas, kadaise pasakė: „Nesu sutikęs žmogaus, kuris gyvenimui artėjant į pabaigą būtų gailėjęsis dėl nuveiktų gerų darbų. Bet sutikau ne vieną, kurį persekiojo mintis, kad nugyveno per daug savanaudišką gyvenimą.“ Jokūbas rašo: „Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?! Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs“ (Jokūbo 2, 15–17). Raginu tave daugiau pagalvoti apie aplinkinius.