Dėkinga širdis

Jei nori sugadinti savo vaikui ateitį ir užkirsti kelią į laimingą gyvenimą, pulk tenkinti kiekvienos jo užgaidos, nemokyk nuolankumo, klusnumo ir saugok nuo sunkaus darbo. Rašytojos L. M. Alkot romane „Mažosios moterys“ ponia Marč, mokanti sudominti savo dukteris ir nukreipti jų dėmesį į konkrečius dalykus, papasakoja tokią pamokomą istoriją: „Seniai seniai gyveno keturios mergaitės, kurioms nestigo nei valgio, nei gėrimo, nei drabužių, net ir mažučių pramogų. Jos turėjo gerų draugų, o tėvai jas nepaprastai mylėjo, bet joms vis buvo negana. (Čia klausytojos tylomis susižvalgė ir dar labiau įniko į siuvinius.) Šios mergaitės pasižadėjo būti geros, tačiau joms ne visada sekėsi tesėti pažadus, tad kaskart vis padūsaudavo: „O kad turėtume šitą“, „Jei tik galėtume daryti taip“, nė nesusimąstydamos, kad ir taip galėtų nuveikti galybę gerų darbų. Kartą jos pasiteiravo senutės, ką turėtų daryti, kad taptų laimingos, ir ši atsakė: „Kai būsite kuo nors nepatenkintos, pasvarstykite, kiek jums duota, ir išmokite būti dėkingos už tai.“ [...] Jos buvo protingos mergaitės, tad paklausė šio patarimo ir netrukus pačios nustebo supratusios, ko vertas jų gyvenimas. Viena suvokė, kad net patys didžiausi turtai negali apsaugoti nuo gėdos ir skausmo; kita patyrė, kad ji, jauna, sveika, geros širdies mergaitė, yra kur kas laimingesnė už seną, paliegusią, sudžiūvusią senutę, nebeįstengiančią mėgautis savąja prabanga; trečia įsitikino, kad maldauti vakarienės daug sunkiau, negu ją užsidirbti; ketvirtoji – kad mandagumas ir kuklus elgesys daug daugiau verti nei pats puikiausias žiedas. Tuomet jos liovėsi dejavusios, pradėjo branginti tai, kas joms duota, šitaip sustiprindamos savo dorybes.“* Koks atsakymas į klausimą: „Kuo galiu atsilyginti VIEŠPAČIUI už visa, ko jis dosniai man davė?“ Dėkingumas!

* Louisa May Alcott, Mažosios moterys. Vilnius: Alma Littera, 2002, 72–73 psl. Vertė Lina Paulauskaitė.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.