Dėkok Dievui už savo darbą

Motyvacinių kalbų autorius Charlie „Tremendous“ Jones‘as kartą pasakojo apie žmogų, kuris susapnavo, kad paveldėjo milijoną dolerių. Sapne žmogelis nuėjo palįsti po dušu, bet nebėgo vanduo. Paskui pamėgino nusiskusti, bet skustuvas neskuto. Tada pamėgino pasiruošti pusryčius, bet kavos aparatas nevirė kavos, o skrudintuvas neskrudino duonos. Tada žmogus nuėjo iki pašto dėžutės pasiimti laikraščio, bet dėžutė buvo tuščia. Galiausiai jis nuėjo į stotelę laukti autobuso, vežančio į darbą. Bet autobusas neatvažiavo. Galiausiai, gerą valandą prastypsojęs, jis paklausė šalia buvusių žmonių: „Klausykit, kas čia dedasi?“ O tie jam atsakė: „Argi negirdėjai? Šiandien visi paveldėjo po milijoną dolerių, ir niekas nebedirba.“ Tada žmogus pabudo iš miego, sapnas išsisklaidė. Supratęs, kad sapnavo, žmogus sušuko: „Ačiū Dievui!“ Tada pašoko iš lovos, smagiai nusiprausė po dušu, paskui džiugiai nusiskuto, su pasigardžiavimu išgėrė puodelį kavos ir sukrimto skrebutį, pasklaidė ilgai lauktą laikraštį. Vėliau, stotelėje sulaukęs autobuso, visas laimingas nuvažiavo į savo puikų darbą. Dėkok Dievui už darbą, kurį Jis tau davė. Nuoširdžiai ir uoliai jį dirbk. Nepamiršk, kad apie tokias sąlygas ir atlyginimą tavo protėviai galėdavo nebent tik pasvajoti. Galbūt nesi pašauktas dvasininko tarnystei, bet kaip tikintysis esi pašauktas tarnauti kitaip. Jei dirbdamas savo darbą gali paremti kitus, padėti jiems spręsti problemas, daryti gerą įtaką gyvenime, tai dėkok už tai Dievui. Įsivaizduok, koks tavo gyvenimas būtų be tokio darbo! Dykaduonis alksta ir nieko neturi, o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo (Patarlių 13, 4).