Dėl Viešpaties gali ir „lazdą perlenkti“!

Biblijoje skaitome: „Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“ Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, nes buvo neapsirengęs, ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto maždaug už dviejų šimtų uolekčių ir atitempė tinklą su žuvimis“ (Jono 21, 4–8).

Petrui teko nuspręsti, ar palikus tinklus ir žuvis sekti paskui Jėzų, ar pasilikti ir džiaugtis savo rankų darbais, viskuo, dėl ko taip sunkiai iki tol triūsė. Tai išbandymas, su kuriuo kiekvienas susidursime, kai jau būsime pasiekę pagrindinius savo gyvenimo tikslus, kai mūsų „tinklai“ jau bus „pilni“. Tada teks atsakyti į klausimą: ar aš pasilieku ir apkabinęs saugau visus palaiminimus, kuriuos esu gavęs, ar sutinku būti lankstus ir pasirengęs net ir „perlenkti lazdą“ vardan Viešpaties, jei to reikės? Ar ir toliau noriu būti visiškai Jam atsidavęs?

Paulius glaustai aprašo savo karjerą ir pasiekimus tokiais žodžiais: „O juk aš galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas nors tariasi galįs pasitikėti kūnu, tai aš pirmutinis, aštuntą dieną apipjaustytas, kilęs iš Izraelio tautos, Benjamino genties, hebrajas iš hebrajų, įstatymo besilaikantis fariziejus, uolus Bažnyčios persekiotojas, be priekaištų vykdęs įstatymo reikalaujamą teisumą“ (Filipiečiams 3, 4–6). Bet kitoje eilutėje priduria: „Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų...“ (Filipiečiams 3, 7–8). Paulius suprato, kad tikrąją jo tapatybę lemia ne jo pasiekimai, o santykiai, ryšys su Jėzumi. Ar ir tu panašiai jautiesi?

Galbūt tą naktį Petras jautėsi atidavęs viską iki paskutinio siūlo galo, tačiau pasiekęs krantą Jis rado Jėzų… kepantį žuvį! Žinok, kad Dievas turi viską, ko tau reikia. Kad ir ką tau tektų palikti vardan Jo, vėliau atgausi su kaupu.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip manai, ką tau reikštų „šokti į ežerą“ kaip Petras? Ar yra sričių tavo gyvenime, kuriose Viešpats kviečia tave visiškai Juo pasikliauti?
2. Kai tavo „tinklai“ yra pilni, ar jautiesi pasirengęs palikti savo pasiekimus vardan Viešpaties? Kaip gali praktikuoti šį požiūrį savo kasdienybėje?
3. Apsvarstyk, kokie gyvenimo aspektai tau yra svarbiausi šiuo metu. Ar jie yra suderinti su tavo tikėjimu ir ryšiu su Jėzumi?
4. Paulius savo pasiekimus laikė niekais, palyginti su santykiu su Kristumi. Kaip galėtum peržiūrėti savo prioritetus, kad tavo gyvenimo centre būtų santykis su Viešpačiu?

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.