Dievas atleis ir atkurs

Ar esi girdėjęs apie didįjį sirupo tvaną Bostone? 1919 m. sausio 15 d. plieninė 2,3 mln. galonų (~ 8 mln. litrų) talpykla neatlaikiusi perskilo, ir iš jos plūstelėjusi dešimties metrų karšto sirupo banga nuskandino ne vieną dešimtį žmonių, sugriovė kelis pastatus, nusinešė daug vagonų ir vežimų. Paaiškėjo, kad milžiniška 15 metrų aukščio ir 70 metrų pločio talpykla buvo prastai suvirinta. Kai joje atsirado įtrūkių, kompanijos valdžia paliepė talpyklą nudažyti sirupo spalvos dažais, kad tų įtrūkimų nesimatytų. Jie vadovavosi principu „akys nemato, širdies neskauda“. Taigi įmonės vadovybė žinojo, kad talpykla netinkama naudoti ir kelia grėsmę, bet nesiėmė jokių apsaugos priemonių. Per katastrofą, kurią vienas autorius yra pavadinęs Juoduoju potvyniu, žuvo 21 žmogus, dar 150 buvo sužeisti. Šioje istorijoje galima įžvelgti dvi reikšmingas pamokas. Pirma – atkreipk dėmesį į „įtrūkius“ savo charakteryje. Patikrink, ar neatsirado „skylių“. Tai, į ką šiandien pažiūrėsi pro pirštus, rytoj gali tave paskandinti. Antra – kad ir koks „suskilęs“ būtum, Dievas gali atstatyti tave. Izaijas sako, kad palaužtos nendrės Viešpats nenulaužia. Ką nori pasakyti šiais žodžiais? Tai, kad pasilenkdamas mūsų pakelti ir išgydyti Dievas su mumis elgiasi švelniai ir maloningai. O gal manai, kad tavo nuodėmė per didelė? Kad nuėjai per toli ir nieko nebegalima padaryti? Ne. Dievas kalbėjo: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės…“ (Išėjimo 34, 6). „Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi…“ (Ozėjo 14, 5). „[…] Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam. Jis vėl mūsų pasigailės, kojomis sutryps mūsų kaltes. Tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes“ (Michėjo 7, 18–19). Dievas gali atleisti ir atstatyti tave dar šiandien.