Dievas gali sugrąžinti gerovę

Autorius Patrickas Kavanaugh’as savo knygoje „Dvasinis didžiųjų kompozitorių gyvenimas“ (The Spiritual Lives of the Great Composers) aptaria Hendelio šedevrą – oratoriją „Mesijas“. Sakoma, kad Hendelis buvęs labai nenuspėjamas kompozitorius, išgyvenęs daug pakilimų ir nuosmukių. Patyręs daug nesėkmių, 1741 m. kompozitorius galutinai nusigyveno ir skendėjo skolose. Jis suprato, jog būtinai turi ko nors imtis, kad neatsidurtų kalėjime, mat skolininkai tais laikais patekdavo už grotų. Reikėjo stebuklo. Galiausiai Hendelis nusprendė surengti atsisveikinimo koncertą ir, būdamas penkiasdešimt šešerių, pasitraukti nuo scenos kaip nevykėlis. Bet kaip tik tuomet vienas jo bičiulis pakišo jam libretą – muzikos kūrinio tekstą apie Jėzaus gyvenimą pagal atrinktas Šventojo Rašto ištraukas. Ir viskas apvirto aukštyn kojomis! Hendelis nieko nedelsdamas atsidavė kūrybai ir per šešias dienas sukūrė pirmąją dalį, per kitas devynias – antrąją, o dar per kitas šešias – trečią dalį. Kompozitorius darbavosi tiesiog karštligiškai, sparčiai genamas tikslo. Tarnai, bijodami sutrukdyti, valgius palikdavo prie durų. Kartą vienas tarnas vis dėlto išdrįso praverti duris, nuostabos apimtas kompozitorius, veidu riedant ašaroms, sušuko: „Aš iš tikrųjų regėjau prieš akis atsivėrusį dangų ir patį didįjį Dievą!“ Paaiškėjo, kad jis buvo ką tik baigęs rašyti žymųjį oratorijos „Mesijas“ kūrinį – chorą „Aleliuja“. Koks puikus liudijimas apie pergalingą sugrįžimą! Biblijoje gausu tokių pasakojimų. Keturiasdešimt viename Jobo knygos skyriuje pasakojama apie visa tai, ko Jobas neteko: jis prarado sveikatą, turtus ir šeimą. Bet paskutiniame skyriuje skaitome: „VIEŠPATS pakreipė Jobo dalią [...] davė Jobui dvigubai daugiau, negu jis buvo anksčiau turėjęs [...] VIEŠPATS laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią“ (Jobo 42, 10–12). Tai, ką Dievas padarė dėl Hendelio ir Jobo, jis gali padaryti ir dėl tavęs, jei tik atiduosi savo gyvenimą į Jo rankas.