Dievas moko kantrybės

Kantrybė kyla iš pasitikėjimo. Dovydas sako: „Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera, tada gyvensi krašte ir būsi saugus. Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis“ (Psalmynas 37, 3-4). Dievas turi planą tavo gyvenimui. Tame plane yra dalykų, kurių šiandien neturi, bet kuriuos turėsi ir kuriais džiaugsiesi rytoj. Atėjus pavasariui žolė suželia savaime, tau nereikia jos raginti ar traukti. Neperlenk lazdos ir nesiskubink per didžiausius vargus pasiekti to, kas lengvai pasiekiama tik atėjus tinkamam laikui. Kai mažam vaikui neduodi ko nors, kas jam nėra gerai, jis pradeda piktai trepsėti kojelėmis ir rėkti: „Bet aš to noriu!“ Ar dėl to puoli tenkinti jo įnorius ir viską duoti? Ne, nes dar ne laikas. Paulius savo laiške ragina skaitytojus apsivilkti kantrumu (žr. Kolosiečiams 3, 12). Kantrumas – gebėjimas ištverti viską, kas tik ištinka, išsaugant gerą, teisingą nusistatymą. Dievas moko tave ne tik laukti, bet ir kol tai darai išsaugoti teisingą, gerą nuostatą. Jokūbas rašo: „Nesistenkite ištrūkti iš situacijos pirma laiko. Pirmiau leiskite jai formuoti jus, kad taptumėte brandūs“ (Jokūbo 1, 4, MSG). Dievas tam tikriems dalykams mūsų gyvenime leidžia nutikti norėdamas pamokyti konkrečių principų, tokių kaip 1) tikėjimo išsaugojimas sunkiu metu; 2) malonės parodymas sunkumuose, suvaldant savo reakcijas; 3) naujų įgūdžių ir pozityvesnės mąstysenos ištobulinimas. Svarbu suprasti, kad Dievas šiuo metu tavyje tobulina savybes, kurių neištobulintų niekaip kitaip. Jam baigus darbą būsi pasiekęs brandą ir gebėsi įgyvendinti tai, ką Jis turi tau numatęs. Todėl nesileisk priešo įbauginamas ar aplinkybių gąsdinamas. „Būk kantrus ir lauk VIEŠPATIES...“ (Psalmynas 37, 7).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ką tau reiškia būti kantriam ir pasitikėti Dievu sunkiose situacijose? Ar galėtum įvardinti konkrečią situaciją, kurioje tau pritrūko kantrybės?
2. Kaip manai, kokią savybę Dievas dabar formuoja tavo gyvenime per tai, ką išgyveni?
3. Pamėgink vieną dieną sąmoningai stebėti, kaip reaguoji į nemalonias situacijas. Ar galėtum kitą kartą sureaguoti ramiau ir su didesniu pasitikėjimu Dievu?
4. Paklausk savęs: ar skiri pakankamai laiko maldai ir prašydamas Dievo kantrybės? Jei ne, sugalvok konkretų laiką, kada tai galėtum padaryti.

Baigiamoji mintis

Kantrybė nėra silpnumas, o tylus pasitikėjimas Dievo planu tavo gyvenimui. Kai laukdamas įsikimbi Jo pažadų, supranti, kad laikas – tavo sąjungininkas, o ne priešas.

P.S. Kiti skaitiniai tema: tikėjimas.