Dievas ne siunčia tave, o vedasi kartu su savimi

Yra toks pasakojimas apie berniuką, kuris bijojo tamsos. Vieną vakarą mama paprašė jo nueiti į sandėliuką ir atnešti kutuotą šluotą. Vaikas nenorėjo eiti, nes baisiai bijojo. Mama jam tarė: „Argi nesakiau, kad nereikia bijoti tamsos?“ Berniukas atsakė: „Taip, sakei, bet meldžiu, neversk manęs eiti tenai atnešti tos šluotos.“ Mama paklausė: „Sūnau, argi nežinai, kad Jėzus visados su tavimi? Negi nežinai, kad niekada nesi vienas? Negi nežinai, kad visiškai nėra ko baimintis?“ Jis atsakė: „Taip, žinau, mama.“ „Puiku, tai dabar nueik ir atnešk šluotą.“ Vos vos pravėręs tamsaus sandėliuko duris vaikas verksmingu balsu paprašė: „Jėzau, gal malonėsi paduoti man šluotą?“

Kai pabandai daryti tai, ko niekada anksčiau nesi daręs, normalu jausti baimę. Kai tavęs paprašo atlikti darbą, kuriam nesi pasirengęs, normalu išsigąsti. Kai pamėgini imtis to, kas anksčiau tau nepavykdavo, normalu bijoti. Tačiau būtent darydamas tai, ko bijai, augi – ir ne tik tu pats, bet kartu auga ir tavo pasitikėjimas Dievu. Šiandien Dievas mums sako: Būkite stiprūs ir ryžtingi! Nebijokite jų ir neišsigąskite, nes pats VIEŠPATS, tavo Dievas, eina su tavimi; jis nepaliks tavęs vieno ir nepasitrauks nuo tavęs.

Dievas pasilieka su tavimi, kad ir kur eitumei. Tai turėtų įkvėpti ir skatinti tave žengti ten, kur Jis liepia. Kai Dievas liepia tau kur nors eiti, Jis ne siunčia tave, o vedasi kartu su savimi.

P.S. Kiti skaitiniai tema: baimė ir nerimas.