Dievas pažadėjo tave laiminti!

Kartais gyvenimas taip prislegia, kad žmogus praranda viltį ir jau nebesitiki iš jo nieko gero. Jeigu tau šiandien taip nutiko, raginu perskaityti šias eilutes: „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, [...] – dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį“ (Jeremijo 29, 11). Dievas turi paruošęs gerą planą kiekvienam iš mūsų, bet ne visi patiriame jį išsipildant savo gyvenime. Kodėl? Dėl poros priežasčių.

1) Mes nesuvokiame turį teisių ir privilegijų. Tikime, kad Dievas gali mus išgelbėti ir priglobti danguje po mirties, bet nesitikime Jo įsikišimo į mūsų praeitį, dabartį ar ateitį.

2) Mes gyvename taip ir nepasiekę Viešpaties numatyto lygio, nes labai dažnai save matome ne toje šviesoje, kurioje derėtų. Dažnai tikime, kad Jis gali palaiminti visus, išskyrus mus, nes laikome save nevertais. Dievas aprengė tave Kristaus teisumo rūbu, taigi esi vertas Jo akyse, ir Jis planuoja „laiminti tave, kaip pažadėjo“.

Bibliniais laikais, kai į sostą ateidavo naujas karalius, jis pasirūpindavo, kad senojo karaliaus giminė būtų išnaikinta, išžudydavo visus iki vieno, kad niekas prieš jį nesukiltų ir nenuverstų nuo sosto. Kai po karaliaus Sauliaus į sostą atėjo Dovydas, Sauliaus vaikaitis Mefibošetas genamas baimės spruko į dykumą. Bet Dovydas labai skyrėsi nuo kitų valdovų. Užuot siekęs nušluoti buvusio valdovo palikuonis nuo žemės paviršiaus, jis pasiteiravo: „Ar yra dar kas nors išlikęs iš Sauliaus namų, kam galėčiau parodyti savo ištikimą gerumą dėl Jehonatano?“ (2 Samuelio 9, 1). „Kodėl Dievas turėtų laiminti mane?“ – paklausi tu. Atsakymas paprastas – dėl Kristaus!