Dievas priima tave Kristuje, todėl drąsiai priimk pats save

Norėdamas efektyviai imtis kokio nors dalyko, pirmiausia turi priimti jį tokį, koks jis yra (tas tinka kalbant ir apie tave patį). Priimti reiškia: 1) mielai sutikti, įsileisti; 2) žiūrėti kaip į teisingą; 3) sutarti, sutikti. Pirma, ką nors priimant, reikšmingą vaidmenį atlieka valia. Tu sprendi, ar priimti save tokį, koks esi, ar ne. Antra, kai kas nors tampa priimtina, į tą dalyką žiūrima kaip į „teisingą“ ir „gerą“. Mes linkę nemėgti savęs dėl to, kad matome vien tai, kas negerai, o savo pliusų nepastebime. Tokia nuostata neretai įdiegiama vaikystėje, kai aplinkiniai labiau akcentuoja mūsų silpnybes, o ne stiprybes. Tas kitų žmonių nuomones mes paskui ilgai nešiojamės su savimi. Trečia, priimti reiškia „sutarti“. Jei tau sunku priimti save, turėsi sutarti su Dievo Žodžiu ir nesispyrioti tam, ką jis skelbia. O jis skelbia, kad esi „teisus“, todėl pradėk tą patį kalbėti apie save (žr. 2 Korintiečiams 5, 21). Reikės laiko, kol toji tiesa įsišaknys, įsitvirtins tavyje. Biblijoje skaitome: Argi du žmonės eina kartu, jei nėra susitarę? (Amoso 3, 3). Panašiai ir norėdamas eiti su Dievu turėsi pirmiau su Juo susitarti. O jis sako, kad myli ir priima tave „Kristuje“, todėl liaukis save žeminęs ir pritark Jam. Sukūręs mus Dievas sakė, kad viskas yra labai „gerai“. Ir Jis neapsigalvojo. Būk kantrus: savo kūrybinio darbo tavo gyvenime Viešpats dar nebaigė. Jis nori, kad išmoktum žvelgti į save Jo akimis ir pamiltum save tokį, koks esi, netobulą.