Dievas tave saugo

Per Antrąjį pasaulinį karą britai pastatė daug slėptuvių, turėjusių apsaugoti gyventojus per oro antskrydžius. Tokių slėptuvių kiekvienoje gatvėje buvo įrengta net po kelias. Vienas pastorius pasakoja, kaip glaudėsi tokioje slėptuvėje aplinkui krentant bomboms. Pasisukęs į šalia esantį žmogų jis pasiteiravo: „Kaip čia yra, kad šita slėptuvė visą laiką perpildyta, kai kitos tuo tarpu beveik tuščios?“ Į tai žmogus atsakė: „Pastoriau, visi žinome, kad esate Dievo žmogus. Jei Jis ką nors ir gelbės, tai greičiausiai jus. Todėl ir slepiamės čia kartu su jumis.“ Apmąstydamas tai vėliau tas pastorius rašė: „Daugelis tų žmonių nelankė jokios bažnyčios, o Jėzaus vardas jų lūpose buvo veikiau priežodis, tariamas šalia keiksmų. Jie norėjo Jo apsaugos, bet atsisakė pripažinti Jo viešpatystę.“ Nebūk toks! Pavesk savo gyvenimą Dievui ir džiaukis Jo globa bei apsauga dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę, penkiasdešimt dvi savaites per metus, visą gyvenimą.
„Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy. Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos ir nuo mirtį nešančio maro. Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas. Nereikės tau bijoti nakties siaubo, nei strėlės, iššautos dieną, nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį. Nors tūkstantis kristų tavo kairėje ir dešimt tūkstančių – dešinėje, tavęs niekas nepasieks“ (Psalmynas 91, 1-7).
Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kur šiandien labiausiai jauti nerimą ar pavojų – ir ar leidi Dievui būti tavo „prieglauda ir tvirtove“, ar mėgini tvarkytis pats?
2. Ar Jėzaus vardas tavo gyvenime yra tik pagalbos šauksmas sunkią akimirką, ar Jam tikrai paklūsti kasdien, ne tik krizėje?
3. Šiandien sąmoningai pavesk Dievui vieną konkrečią baimę ar rūpestį – užrašyk ją ir garsiai sukalbėk maldą, prašydamas Jo apsaugos.
4. Šią savaitę kasdien bent akimirkai sustok ir prisimink, kad esi „po Jo sparnais“ – padėkok Dievui už globą, kad ir kur būtum.

Baigiamoji mintis
Dievo apsauga – ne tik prieglauda audros metu, o kvietimas visą gyvenimą, kiekvieną dieną gyventi Jo artumoje, pripažįstant Jį savo Viešpačiu, o ne tik gelbėtoju pavojaus valandą.

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.