Dievo Artumas mus paženklina

Pasaulis tikisi, kad krikščionys išsiskirs iš kitų žmonių dėl to, kad išpažįsta Jėzų. Taip ir turėtų būti! Tikintieji turėtų rodyti pavyzdį visame kame, mokyti patarnauti ir mylėti artimą. Jėzus pasakė: Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus (Jono 13, 35). Kai Senojo Testamento laikais pradėję garbinti aukso veršį izraelitai sulaužė Sandorą su Dievu, Mozė maldavo Dievo nenusigręžti nuo jų. Jo argumentas buvo toks: Juk kaip kitaip būtų žinoma, kad radome malonę tavo akyse – aš ir tavo tauta, – jeigu neitum kartu su mumis? Argi ne tuo mes – tavo tauta ir aš – būsime paženklinti tarp visų tautų, esančių žemėje? (Išėjimo 33, 16). Izraelį paženklino ir iš kitų tautų išskyrė ne kas kita, o Dievo Artumas, Jam visur keliaujant kartu su jais. Dievo Artumas ir tave turėtų paženklinti bei išskirti iš kitų! Štai Jėzus pasakė savo mokiniams: Ir štai aš esu su jumis per visas dienas... (Mato 28, 20). Jėzaus Artumas pasiliko su jais per Šventąją Dvasią, kuri apsigyveno juose ir įgalino juos veikti – ir taip stipriai, kad net jų priešininkai apie juos sakė, kad tie „verčia visą pasaulį aukštyn kojom“ (Apaštalų darbų 17, 6, K. Burbulio vert.). Pastorius ir knygų autorius Markas D. Robertsas rašo: „Tai nesuteikia mums pagrindo didžiuotis ar girtis. Dievo Artumas – tai Jo malonės, o ne mūsų gabumų ar vertės pasireiškimas. Mūsų pasitikėjimas Dievo Artumu suteikia tvirtą įsitikinimą savo pašaukimu tarnauti Jam kiekvienoje gyvenimo srityje. Kliovimasis Juo suteikia mums drąsos gyventi, vadovaujantis Jo karalystės principais, tarnauti kitiems Jo vardu. Jei Dievas mūsų pusėje, ko mums bijoti?“ Šiandien dėkok Dievui už Jo Artumą savo gyvenime. Kol gyvas nepriimk tos Artumos kaip savaime suprantamo dalyko.