Dievo atleidimas, gailestingumas ir malonė (2)

Kad ir kaip dažnai ar smarkiai gyvenime klupai, Dievas nenumoja į tave ranka. Tad nenumok ranka pats į save! Nesi padaręs tokios klaidos, kurios iš didžios savo malonės Viešpats negalėtų atleisti. Kiti gal ir gali tavimi nusivilti, bet tik ne Dievas. Štai karalius Dovydas kartą puolė taip žemai, kaip žemai gali pulti žmogus. Jis buvo pripažintas kaltu dėl paleistuvystės, apgaulės ir žmogžudystės – trys dideli nusikaltimai! Bet Dievas jam atleido ir pakėlė jį. Apie tai Dovydas rašo dviejose savo psalmėse. Vienoje rašo taip: „Daug apie mane sakančių: „Dievas jo neišgelbės!“ Bet tu, VIEŠPATIE, esi mano skydas nuo pavojaus, tu mano garbė, pakelianti mano galvą! Balsu šaukiuosi VIEŠPATIES; jis išklauso mane savo šventajame kalne. Kol guluosi ilsėtis ir užmiegu, kol atsibundu, visą naktį VIEŠPATS mane saugo. Nebijau nė dešimt tūkstančių priešų, puolančių mane iš visų pusių. Ateik, VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, mano Dieve!“ (Psalmynas 3, 3-8). Kitoje rašo: „Kantriai laukiau VIEŠPATIES; jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. Ištraukė mane iš klampios duobės, iš mirtinos pelkės, pastatė mano kojas ant uolos ir sutvirtino mano žingsnius. Man į lūpas įdėjo naują giesmę, šlovės mūsų Dievui giesmę. Daugelis tai matys, pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU“ (Psalmynas 40, 2-4). Didžiausias Dovydo klaidas Dievas pavertė pamoka kitiems, didžiausią jo išbandymą – liudijimu. Tą patį Viešpats gali padaryti ir tavo gyvenime, jei tik gręšiesi į Jį ir priimsi Jo atleidimą, gailestingumą, malonę.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar galėtum prisiminti situaciją kai jauteisi, kad padarei tokią klaidą, kurios Dievas negalėtų atleisti? Kaip dabar matai tą situaciją?
2. Kaip tau atrodo Dovydo drąsa šauktis Dievo net po tokių didelių nuopuolių? Kur randi tokios drąsos savo gyvenime?
3. Šiandien skaitant Bibliją, pabandyk įsivaizduoti save Dovydo vietoje. Apmąstyk vieną savo klaidą ir parašyk trumpą maldą, kurioje prašai Dievo atleisti ir pakeisti ją į liudijimą.
4. Šią savaitę, kai kažkas (ar tu pats) pradės abejoti Dievo gailestingumu, garsiai pakartok: „Viešpats yra mano skydas, Jis pakelia mano galvą.“ Užfiksuok, kaip pasikeitė tavo požiūris po šių žodžių.

Baigiamoji mintis

Mūsų nuopuoliai niekada nėra didesni už Dievo malonę. Kaip Dovydas buvo suklupęs, bet vėl pakeltas, taip ir mes kiekvienas galime būti ištraukti iš „klampios duobės“ ir pastatyti ant uolos. Nebijok priimti Dievo atleidimo - Jis jau seniai tavęs laukia ištiestomis rankomis.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.