Dievo laukiamajame (1)

Atėjus į gydytojo laukiamąjį kai kurių dalykų daryti nedera, pavyzdžiui, patarinėti kitiems pacientams, mėginti juos pagydyti ar pačiam leistis jų gydomam. Arba prašyti, kad tau duotų stetoskopą ar kraujo spaudimo matuoklį. Tikrai nebūtų išmintinga greta sėdinčio klausinėti: „Kokių vaistų jums išrašė? Gal ir aš galėčiau juos išmėginti?“ Toji patalpa ne šiaip sau vadinama laukiamuoju. Laukiamajame reikia laukti. Bet laukti mums nepatinka. Pakliuvę į eismo srautą neriame į tą juostą, kuria galime važiuoti greičiau. Barbename pirštais per stalviršį, kol mikrobangų krosnelėje patiekalas sušils. Mums nepatinka nieko laukti, taip pat ir Dievo. Tačiau ten, kur Šventajame Rašte kalbama apie mūsų santykius su Dievu, dažnai aptiksime ir žodžius „laukti“ arba „laukimas“. Manyčiau, kad nesuvokiame vieno svarbaus dalyko: kol mes laukiame, Dievas veikia. Jėzus pasakė: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei...“ (Jono 5, 17). Ženklas ant Dievo laukiamojo durų skelbia: „Liaukitės [arba „nurimkite, nusiraminkite“] ir žinokite, jog Aš esu Dievas!“ (Psalmynas 46, 10). Jūs galite nurimti, nes Jis yra aktyvus. Jūs galite atsipūsti, nes veikia Jis. Žodis „laukti“ Biblijoje nereiškia tikėtis blogiausio, nervintis, rūpintis, bijoti, reikalauti ar imti kontroliuoti. Laukimas nereiškia neveiklumo. Laukimas – tai ilgalaikės mūsų pastangos išlikti susitelkus į Dievą per maldą ir tikėjimą. Laukti reiškia atsipūsti, ilsėtis Viešpatyje, o ne irzti ir nervintis: „Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink...“ (Psalmynas 37, 7). Dievas yra Didis Gydytojas. Tu esi Jo laukiamajame. Jis žino, kas tave kamuoja netgi geriau nei tu pats, ir jau turi „išrašęs receptą“. Tiesiog kliaukis Juo ir lauk.