Dievo ryšių tinklas

Kartą vienas verslininkas, paskambinęs namo žmonai, pranešė pasikvietęs vakare į svečius kolegą iš užsienio. Žmona su dar visai mažu vaikeliu darbavosi namie. Pora turėjo dar tris vaikus, kuriuos reikėjo pasiimti iš mokyklos. Darbų, taip sakant, buvo iki kaklo. Nors buvo labai užsiėmusi, moteris sutiko paruošti gardžią vakarienę ir maloniai priimti svečią. Svečias, kuris, kaip paaiškėjo, buvo aukštas ispanų valdžios pareigūnas, smagiai pasisvečiavo. Tą vakarą kartu jie visi maloniai praleido laiką, skaniai pavakarieniavo. Po daugelio metų tos šeimos bičiuliai išvyko į Ispaniją kaip misionieriai. Deja, jų darbą misijų laukuose nuolat varžydavo įvairūs valdžios leidžiami potvarkiai. Kai minėtasis ispanų valdžios pareigūnas atsitiktinai nugirdo, kad misionieriai esą anos svetingos poros draugai, jis pasirūpino, kad jiems nekiltų jokių kliūčių, ir galiausiai toje Ispanijos provincijoje buvo įsteigta stipri, sparčiai auganti bažnyčia. Kaip gi taip nutiko? Tai tarsi domino efektas. Viena moteris, darbšti žmona ir motina, maloningai sutiko paruošti vakarienę svečiui, ir taip buvo užmegztas „dangiškas ryšys“. Dievas – visai kaip tas išmintingas verslininkas, toli numatantis į priekį. Jis užsibrėžia tikslą, o paskui sukuria planą, kaip jį įgyvendins. Biblijoje skaitome: „[…] aš esu Dievas, ir nėra kito; aš Dievas, ir nėra tokio kaip aš. Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“ Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta“ (Izaijo 46, 9–10).

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.