Drąsiai pasitinkantys mirtį (1)

Jei paprašytume dvidešimt žmonių apibūdinti dangų, sulauktume dvidešimt skirtingų atsakymų. Bet vienas dalykas yra tikras, dėl jo mums nereikia dvejoti ar spėlioti – Biblijoje skaitome tokius apaštalo Pauliaus žodžius: „[...] verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau“ (Filipiečiams 1, 23). Tai geriau už viską, ką tik galėtume įsivaizduoti. Prisimindama savo pokalbį su mama prieš pat jai iškeliaujant į dangų Billio Grahamo duktė Anne rašo: „Papasakojau jai apie neseną apsilankymą Vestminsterio vienuolyne, kur nuo seno karūnuojami karaliai ir karalienės bei tuokiasi visi karališkosios šeimos nariai. Turistams skirtos durelės, vedančios prie pagrindinio katedros įėjimo, yra siauros ir apgaubtos tamsos. Prieš jas yra kitos durys, atsiveriančios į didingą, erdvią, šviesią Vestminsterio vienuolyno šventovę. Blausiai apšviestame prieangyje prieš įžengiant į katedrą galima įsigyti bilietą ir turisto vadovą. Neįsivaizduoju, kad rankoje bilietą ar lankstinuką spaudžiantis asmuo norėtų pasilikti tamsiame prieangyje. [...] Kai per tikėjimą Jėzumi atgimstame, „įsigyjame“ bilietą į dangų. Mes susipažįstame su tuo, kas parašyta mūsų „turisto vadove“, t. y. Biblijoje. [...] 2007 m. birželio 14 d. mano mama iš to „blausiai apšviesto prieangio“ žengė į šventovę. [...] Man vis dar sunku suvokti, kad jau niekada neregėsiu jos spindinčių akių ir iš jos lūpų neišgirsiu išmintingų žodžių. Nors jai išėjus širdyje jaučiu skausmą, aiškiai žinau, kad jos (ir mūsų visų) buvimo tikslas – kelionė į dangų. Psalmininkas gieda: „Tavo Artume džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė“ (Psalmynas 16, 11). Žinau, kad vieną gražią dieną pati pereisiu tenai ir pasiliksiu amžinai gyventi šventykloje. O tuo tarpu siekiu, kad kiti bent akies krašteliu pamatytų mūsų Tėvo namus ir su viltimi lauktų, kada galės tenai keliauti.“

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.