Dvasinės raidos sutrikimai (2)

Labai glaustai pakalbėkime apie sutrikdytą emocinę raidą. Žmogus, kuris nesikreipia pagalbos ir nesistengia įveikti emocinių praeities skaudulių, pradeda „išsidirbinėti“, elgtis su kitais taip, kaip kažkada su juo elgėsi, savo dabartyje kartoja praeitį. Šitaip neretai užgaunami patys artimiausi žmonės, gal net sužlugdomi santykiai, pačiam žmogui nesuvokiant, kodėl. Negana to, dėl visų klaidų ir nesėkmių kaltinami kiti, jų įpročiai, išvaizda, nuostatos, veikimo būdai ir pan. Šitaip elgdamasis žmogus lieka „užstrigęs“ savo emocinėje būsenoje, tarsi patekęs į spąstus. Jis neatpažįsta savo sutrikimo priežasties, negali prasidėti gijimo procesas. O iš tikrųjų jam reikėtų perkratyti savo „emocinį bagažą“: apgailestavimus dėl praeities klaidų, pyktį dėl skriaudų, įsiskaudinimus ir pasipiktinimą, kuris slepiasi po įniršio, cinizmo ir atsiskyrėliškumo debesimis. Kol nenusikratai to emocinio bagažo, tol iki galo nebus aišku, nei ką turi, nei ko tau iš tikrųjų reikia. Kaip tą padaryti? Atsakymą randame Dievo Žodyje ir Jo artume: „Jei širdį kreipsi teisingai, tai savo rankas tiesi jo link. Jei tavyje slypi nedorybė, pašalink ją ir neleisk neteisybei gyventi tavo palapinėje. Iš tikrųjų tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi saugus ir nebebijosi. Tada užmirši savo vargus arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis. Tavo gyvenimas bus šviesesnis už vidurdienį, o tamsiausios gyvenimo valandos švies kaip aušra. Tu jausiesi saugus, nes turėsi vilties; Dievas saugos tave, ir tu saugiai ilsėsiesi. Gulsiesi, ir nebus tau ko bijoti; daugelis stengsis tau įtikti“ (Jobo 11, 13–19).