Dvasinės raidos sutrikimai (3)

Glaustai pakalbėkime apie sutrikdytą intelektinę raidą. Kartais savo neišmanėliškumą ar net kvailumą dangstome tokiomis eilutėmis: „Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad sugėdintų išminčius“ (1 Korintiečiams 1, 27). Šitaip tik išsisukinėjame nuo proto lavinimo ir intelektinio augimo. Dievas kadaise pasakė: „Mano tauta naikinama, nes jai stinga pažinimo…“ (Ozėjo 4, 6). Intelektinį augimą lydi pasitenkinimo jausmas, kuris neateina niekaip kitaip. Kai žinai, kad tavo pažinimas ir supratimas auga, nebe taip jautriai reaguoji į kritiką, ignoravimą ir panašius dalykus. Tavo vertės pajautimo nebelemia aplinkinių pritarimas, nes save matuoji jau visai kitu matu – asmeniniu augimu! Patarlių autorius sako: „Protinga širdis įgyja išmanymo, ir išmintingųjų ausis jo budriai ieško“ (Patarlių 18, 15). „Ir girdinčią ausį, ir matančią akį – abi VIEŠPATS padarė“ (Patarlių 20, 12). Čia kalbama apie klausymą ir stebėjimą, bet ne apie televizoriaus žiūrėjimą, kuris tik atbukina smegenis ir bendravimo įgūdžius. Biblijoje skaitome: „Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką“ (Patarlių 27, 17). Norint augti ir pasižymėti aštrumu, tau gyvenime reikalingi žmonės, kurie būtų kaip tie galąstuvai. Tavo ateitį nulems trys dalykai: a) laikas, praleistas su Dievu; b) puoselėjami santykiai; c) perskaitytos knygos. Iš visų knygų dažniausiai atsiversti turėtum Bibliją. Jei skaitydamas aptinki gerą mintį ar patiri vadinamą „nušvitimo akimirką“, būtinai užsirašyk, ką perskaitei, kad nepamirštum.