Dvasinis apetitas (2)

Užsitęsęs badavimas organizmui gali turėti pragaištingų pasekmių. Žmogus nebeįstengia aiškiai mąstyti, jo regėjimas apsiblausia, nyksta jėgos, krenta produktyvumas. Ar žinojai, kad dvasinėje plotmėje viskas vyksta labai panašiai? Jėzus pasakė: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4, 4). Jei tai pripažįstame, kaip čia išeina, kad tiek mažai laiko skiriame Biblijos skaitymui? Juk suprantame, kad Dievo Žodis būtinas mūsų dvasinei, psichinei ir emocinei sveikatai. Tačiau daugelis mūsų, jei ir studijuojame, tai darome labai nenuosekliai. Kodėl?

1) Mums stinga motyvacijos. Matyt, kol kas nepatyrėme tikro, gilaus džiaugsmo, kylančio aptikus didžias Dievo Žodžio tiesas. Daromės patenkinti susiklosčiusia padėtimi ir patys leidžiame, kad dvasinį peną mums pateiktų kiti žmonės, patys nebeieškome. Bet kartą rimtai pradėjęs studijuoti Bibliją tu jau nebepasitenkinsi žiniomis iš antrų rankų.

2) Mes nesugebame, tiesiog nežinome, kaip tą daryti. Išgirdę puikų pamokslą, sakome: „Kaip čia yra, kad aš to nepastebėjau?“ Bet taip nutinka dėl to, kad dauguma didžių bažnyčios lyderių daugybę valandų paskiria Biblijos studijoms, o mes – ne.

3) Mes apsileidžiame ir aptingstame. Norint reguliariai studijuoti Bibliją, būtina save suimti į nagą, disciplinuoti. Tai pareikalauja laiko, pastangų, susitelkimo ir ištvermės. Daugelis didžiųjų tiesų nesilaiko paviršiuje, bet slypi gelmėse – iki jų reikia prisikasti. Senajame Testamente skaitome: „Visas Izraelis [...] ieškojo VIEŠPATIES su tokiu atsidavimu, kad jis leidosi surandamas. VIEŠPATS suteikė jiems visišką taiką“ (2 Metraščių 15, 15). Panašiai gali nutikti ir tau – nepasiduok, ir Dievas leisis surandamas!