Dvasios vedamas mąstymas

Biblijoje skaitome: Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli. Dievas mums tai apreiškė per Dvasią... (1 Korintiečiams 2, 9–10). Ar tu myli Dievą? Jei taip, Jis apreikš tau savo mintis. Tai bent! Paulius rašo: Apie tai ir kalbame ne žmogiškosios išminties išmokytais žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia, dvasiniais žodžiais aiškindami dvasinius dalykus (1 Korintiečiams 2, 13). Nedaryk klaidos, nemanyk, kad „dvasinė veikla“ – tai tik malda, Biblijos skaitymas ir bažnyčios lankymas. Tas pažadas skirtas kiekvienai gyvenimo sričiai, įskaitant šeimą, finansus, karjerą ir t. t. Biblija skelbia: O mes turime Kristaus išmonę. Tai reiškia, kad susidūrę su kokia nors problema galime melstis: „Viešpatie, padėk man į viską pažvelgti Tavo akimis.“ Kai reikia priimti svarbų sprendimą, gali melstis: „Viešpatie, apreikšk man, ko nežinau, ir pamokyk, kad mano sprendimas atitiktų Tavo valią ir pasielgčiau, kaip geriau visiems susijusiems.“ Nesukišk Dievo į rėmus, neapribok Jo bažnyčia ar vien tik taip vadinama „dvasine veikla“. Prašyk Jo pagalbos kiekvienoje gyvenimo srityje. Štai vienoje psalmėje esame raginami: Taikykitės [„nurimkite; nuščiūkite“ – kt. vertimai] ir žinokite, kad aš esu Dievas! (Psalmynas 46, 11). Tai reiškia, kad reikia nurimti ir gerokai luktelėti, kol Jis pakiš kokių minčių. O kai tai nutiks, suprasi, kad geriau nė pats nebūtum sugalvojęs.