Dvasiškas mąstymas

Biblijoje skaitome: „Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią – dvasiškai. Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė“ (Romiečiams 8, 5–6; K. Burbulio vert.). Kitais žodžiais tariant, Šventoji Dvasia yra tykus Dievo artumas, ramus Jo veikimas tavo gyvenime. Apsispręsk, kam leisi valdyti savo mintis – išorinėms aplinkybėms ar Šventajai Dvasiai. Kaip galėtų atrodyti dvasišku mąstymu persmelktas gyvenimas? Įsivaizduok, kad nebesileidi taip labai kamuojamas baimės. Įsivaizduok, kad užklupus finansiniams sunkumams ar aiškindamasis su paniurusiu viršininku jauti vidinę ramybę ir esi ryžtingai nusiteikęs spręsti problemas. Įsivaizduok, kad ramiai priimi blogą žinią, o problemas sprendi konstruktyviai, nepasiduodamas mintims apie pačius blogiausius scenarijus. Įsivaizduok, kad susidūręs su atmetimu ar kliūtimis nepasiduodi nevilčiai ir nesileidi palaužiamas. Įsivaizduok, kad pripažįsti savo klaidas ir su pasitikėjimu judi pirmyn į ateitį. Ir dar įsivaizduok, kad visa tai darai petys petin su Viešpačiu. Įsivaizduok, kad pagalbos į tave kreipiasi bevilčiai ir palūžę žmonės, nes tavo minčių ramybė užkrečiama. Kaip tik tam Dievas tave ir pašaukė. Kaip stresuojantys žmonės aplinkinius „užkrečia“ savo stresu, taip ir tu gali sėti ramybę tarp aplinkinių. Kur benuvykdavo, Jėzus visur atnešdavo ramybę. Kai pakilus vėtrai mokiniai buvo labai išsigandę, Jis tiesiog įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ (Morkaus 4, 39), ir tai nutiko. Ramybė nekyla iš ežero, kuriame niekada nesiaučia vėtros. Ji kyla iš Jėzaus pažinimo, iš žinojimo, kad Viešpats sėdi kartu su tavimi tavo valtyje. O kai Jis su tavimi, nebaisi jokia audra.

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.