Džiaugtis savimi

Kai nesidžiaugi savimi ir nuolat esi nepatenkintas, nesijauti saugus. Tada nuolat žvalgaisi į kitus, laukdamas jų pritarimo, o nesulaukęs dar labiau save plaki, tavo savivertė dar labiau smunka. Galiausiai pradedi gyventi labai apribotą, mažą gyvenimėlį, kliudydamas atsiskleisti visam Dievo įdiegtam potencialui. Gali bėgti, kur nori, bet nuo savęs nepabėgsi. Tau teks išmokti priimti save tokį, koks esi. Suprask, kad Dievas myli tave ir priima tokį, koks esi. Neįsisavinęs šios tiesos nuolat grumsiesi su nesaugumo jausmu. Stabtelėk ir pagalvok, kada pastarąjį kartą buvai šalia žmogaus, kuris tau nelabai patinka. Kaip tada jauteisi? Tikriausiai šiaip sau. Niekada nepamiršk, kad kiti tuojau pajunta, kaip vertiname save ir atitinkamai su mumis elgiasi. Jei nori, kad aplinkiniai gerai galvotų apie tave, pirmiausia pats apie save turi susidaryti gerą nuomonę, grįstą Dievo žodžiu. Biblija įspėja nesipūsti ir nesusidaryti apie save pernelyg geros nuomonės. Svarbu suprasti, kad nereikia mestis į kraštutinumus. Nuolat save plakdamas ir kritikuodamas tik atversi duris šėtonui, o jis, kaip sako Biblija, yra kaip riaumojantis liūtas, kuris vaikšto aplinkui ir dairosi, ką galėtų praryti (žr. 1 Petro 5, 8). Galbūt tu pasakysi: „Bet argi Paulius nerašo: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris“ (Romiečiams 7, 18)?“ Taip, tačiau visos gerosios tavo savybės tik įrodo, kad Dievas veikia tavo gyvenime. Biblijoje skaitome: „Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Korintiečiams 4, 7). Šiandien, užuot susitelkęs į savo ydas ir nukabinęs nosį, verčiau atpažink tavo širdyje gyvenančio Dievo artumo, Jo galybės lobius.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip tu jaustumeisi, jei Dievas būtų čia ir pasakytų, kad myli tave tokį, koks esi? Ar lengvai tiki šią tiesą?
2. Kokiose gyvenimo situacijose labiausiai jauti nepasitikėjimą savimi? Kaip tai veikia tavo santykį su Dievu?
3. Šiandien rask laiko pasižiūrėti į veidrodį ir pasakyti sau: „Aš esu Dievo lobis moliniame inde. Jis mane myli tokį, koks esu.“
4. Užrašyk tris savo gerąsias savybes, kurias gali laikyti Dievo dovana, ir padėkok už jas maldoje.

Baigiamoji mintis

Kai suprantame, kad esame tik moliniai indai, nešiojantys nepaprastą Dievo lobį, mūsų požiūris į save keičiasi. Nebereikia būti tobulam, nes mūsų vertė slypi ne išorėje, o tame, ką Dievas įdėjo į mūsų vidų.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.